Kalėdų eglutę puošti mėnesiu anksčiau mums nepriimtina - tai tarsi žaibiškas kalėdinės nuotaikos apiplėšimas. Norime šį malonų rūpestį palikti šventinės ruošos kulminacijai. Taigi priimtiniausia laukimo ir Kalėdinės nuotaikos katalizatoriaus idėja mums tapo Advento kalendorius. Jo principas - kasdien, nuo gruodžio 1 dienos iki Kūčių vakarienės - kiekvienam po mažą dovanėlę, siurprizą.
Nuo idėjos gimimo iki jos įgyvendinimo turėjome kelias dienas, bet jų pakako. Įsivardinome lūkesčius: kalendorių gaminsime patys, nes tokio, kokio norime, pirkti nerasime; kalendorius turi būti pastatomas: mūsų naujos sienos turi išlikti be vėliau nebetarnausiančių skylių; kalendorius turi derėti su namų interjeru spalvine gama ir medžiagiškumu.
Kelios valandos prie google bei pinterest įkvėpimo paieškų ir idėja vizualizavosi į gamybai reikalingų daiktų sąrašą. Suplanavome pagaminti skandinaviško stiliaus bruožų turintį interjero akcentą - gana tvirtas kopėčias iš natūralių medžiagų, ant kurių tilptų pakabinti bene 50 mažų ryšulių su dovanomis.
Advento kalendoriui pagaminti reikėjo:
- mėlynos medžiagos atraižos gabalėlio, sintepono ir geltonų siuvinėjimo siūlų (viską teko įsigyti, sintepono liko dar kokiems trims meškinams pasiūti, išleidome apie 30 Lt);
- maždaug 7 metrų beržo šakų medienos (savi miško ištekliai - aplankėme tėvus);
- storesnio džiuto špagato - surišti kopėčių skersiniams - ir plono lininio - dovanoms pakabinti (apie 20 Lt, taip pat visko nusipirkome daugiau, nei sunaudojome);
- dovanoms supakuoti prireikė 3 m rusvo pakavimo popieriaus (3 Lt);
- skaičius rašėme guašu;
- pakopas puošėme mažais kankorėžiais (pakuotė - 6 Lt), kurių kuopeles klijavome karštais klijais;
- vakare kalendoriumi grožėtis leidžia seniai turėtos ir sėkmingai pritaikytos medinės žvaigždės formos iliuminacijos;
- dovanoms kiekvienas išleidome maždaug po 100 Lt; JI dovanų paieškoms viename prekybos centre užtruko 3 val, JIS - 1 val. tame pat prekybos centre)
Dalį darbų pasidalinome, dalį - atlikome kartu, o pusė pasiruošimo vyko slapukaujant vienas nuo kito: atskirai pirkome dovanas, slėpėme jas namuose, skirtinguose kambariuose pakavome ir numeravome.
Raidžių siuvimas ir kimšimas buvo išskirtinai malonus gamybinis užsiėmimas - stipriai pamirštas rankdarbių kūrimo malonumas. Kai viskas buvo paruošta, kopėčių skersinius tvirtai surišome džiuto špagatu, jų stabilumui neprireikė nė vinių, nė plaktuko ar grąžto. Stengėmės įnešti kuo mažiau destrukcijos.
Ir procesas, ir rezultatas pranoko mūsų lūkesčius: priminė malonumą stebinti ir būti nustebintam, įnešė stubukliškumo, kai susirenkame vakare namo ir mindžikuodami nusikabiname siurprizą.
Didžioji mūsų dovanėlių dalis - valgomi dalykai, todėl po kalendoriaus „lapelio nuplėšimo“ geriame arbatą ir šnekučiuojamės.
Taip mums prasidėjo šviesus ir ramus adventinis laikas, žymintis ir savų namų, ir savų šeimos tradicijų pradžią.
Indrė ir Šarūnas
