Manau, santuoka šiais laikais nėra reikalinga. Taip yra todėl, kad nieko nebėra amžino, viskas tik laikina! O duoti įžadai visiškai nieko negarantuoja, tik užkrauna atsakomybę.

Manau, visų moterų gyvenime ateina laikas, kad reikia ištekėti. Pati niekada nenorėjau santuokos. Buvau kategoriška šiuo klausimu. Atsirado vaikinas, kuris buvo kitokios nuomones, pasipiršo. Artimieji paragino. Įvyko vestuvės. Bet nesutarti pradėjom jau prieš vestuves... Pirmieji metai po vestuvių buvo košmaras. Paskui lyg viskas ir stojo į savo vėžes. Nepasakyčiau, kad gyvendama santuokoje buvau labai laiminga. Žinoma, buvo buitis, rutina. Tai – didžiausi santuokos priešai. Visada jaučiau įtampą, lyg ne savo gyvenimą būčiau gyvenusi...

Beveik po 3 m. atsirado vaikelis. Kadangi gyvenome Danijoje, pagalvojome, kad mes su vaikeliu galėtume pagyventi Lietuvoje. Manau, čia ir buvo didžiausia klaida. Vyras tik retkarčiais grįždavo... Tada pradėjau galvoti, kam man tokia santuoka?! Nors dabar jau buvęs vyras sako: „Nesuprantu, kas tau buvo blogai. Dabar daug porų taip gyvena, žmonos su vaikais Lietuvoje, o vyrai užsienyje“. Puiku, jie tegu sau gyvena, o man, ačiū, taip netinka.

Pareiškiau, kad noriu skyrybų. Visa giminė manęs nesuprato, bandė atkalbėti. Sumokėjau už tai pačią didžiausią kainą – vaiku. Jis liko gyventi su vyru... Kadangi tą laiką, kai gyvenau Lietuvoje, buvau išlaikoma vyro, jokių pajamų neturėjau. Kiek pinigų buvo, visus juos vyras pasiėmė sau, pareikšdamas, kad jie jam atitenka už tuos metus, kai mane išlaikė.

Likau visai be nieko... Nei vaiko, nei šeimos, nei artimųjų, nei pinigų. Pradėjau gyvenimą iš naujo, Anglijoje. Dabar praėjo beveik dveji metai, po truputį gyja žaizdos. Turiu draugą, kuris žino, kad nenoriu jokių santuokos saitų. Galiu jam pagimdyti vaiką, bet santuokos tikrai nenoriu! Keičiasi laikai, keičiasi ir žmonės. Nebėra vertybių, nebėra pastovumo, nebėra to, ką puoselėjo mūsų seneliai. O ko labiausiai nėra, tai susikalbėjimo ir vienas kito supratimo. Netikiu, kad santuoka nepakeičia santykių, tai – visiška nesąmonė. Pakeičia, tik žmonės nenori to pripažinti... Mano buvęs vyras niekada nesitikėjo, kad galiu žengti tokį žingsnį kaip skyrybos, – buvau šeimos žmogus.

Reikia atsiminti, kad niekas nestovi vietoje. Mes, žmonės, keičiamės. Keičiasi ir mūsų požiūris į vertybes. O kartais, gyvendami santuokoje, mes nesuspėjam su kitu žmogumi arba jis nespėja su mumis. Atsiranda nesusikalbėjimas, išdavystės, smurtas... Ar tai santuoka, ar savęs aukojimas?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

„Ir tada jie gyveno ilgai ir laimingai...“ Paprastai būtent taip baigiasi pasakos, jau nuskambėjus bažnyčioms varpams, skelbiantiems apie į bažnyčios kiemą išėjus naujus jaunuosius. O ar galima tokia pabaiga, kai pora vieną dieną tiesiog nusprendžia, kad nuo šiol visą likusį gyvenimą praleis kartu?

Šiais laikais žmonės vis dažniau neskuba susieti gyvenimų oficialiai – juos stabdo ne tik baimė, ar tikrai rado žmogų, su kuriuo praleis visą gyvenimą, bet ir būsima finansinė atsakomybė už kitą žmogų, noras nepaklusti nusistovėjusioms visuomenės taisyklėms.

Tuo metu noriai ant piršto maunantys vestuvinį žiedą dažnai sako, kad jiems šis prieš artimuosius ar Dievą ištartas įžadas yra svarbus, garantuoja ir saugumą, galų gale – patogumą, pavyzdžiui, auginant vaikus. Dažnai gajus požiūris, kad ištekėti nori ypač moterys, svajojančios pasipuošti balta suknele... Ar tikrai?

Klausiame Jūsų – ar santuoka būtina laimingai meilei? Kodėl apsisprendėte savo santykius sutvirtinti santuoka, o gal galite pasidalinti rimtomis priežastimis, kodėl to daryti nereikėtų? Paneikite mitą, kad visos moterys svajoja ištekėti, o vyrai bijo vesti!

Konkurse galite dalyvauti iki gruodžio 19 d. trimis būdais – siųsdami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santuoka“, ar naudodamiesi nuorodomis žemiau. Nepamirškite nurodyti el.pašto adreso!

Savo mintimis taip pat galite pasidalinti čia:


Taisyklės:

1. Konkursas vyksta nuo nuo lapkričio 28 d. iki gruodžio 19 d.

2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;

3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a 2014 m. gruodžio 22 d. burtų keliu iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.

4. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.

5. Prizas – 3 knygos: „Nepriekaištingos knygų idėjos“, „Patiekalai šeimai“, „Būstas užmiestyje: sodybos, vilos, vasarnamiai“.

Prizas į pinigus nekeičiamas ir negali būti padovanotas kitam asmeniui, prizą gauna tik laimėjęs asmuo.

6. Žaidimo organizatoriai UAB „Delfi“ pasilieka teisę keisti žaidimo taisykles.

7. Žaidimo organizatoriai turi teisę pašalinti žaidėjus sukčiavimo atveju.