Komentuodamas DELFI skaitytojų pastebėjimą, kad ir su amputuotomis galūnėmis žmonės priversti varstyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duris, tarsi netektos kūno dalys regeneruotų, vienas iš NDNT vadovų tuo nesistebėjo.
„Piliečiui pritaikius protezą, jo mobilumas pagerėja. Tuo metu, kai žmogus negalėjo dirbti, valstybė jam padėjo. Pritaikius protezą gyvenimo kokybė pagerėja, jis tampa mobilesnis, apsitarnauti daug lengviau. Įstatyminė bazė nedraudžia pasikeitus sveikatos būklei vėl iš naujo kreiptis į tarnybą, kad būtų nustatyti nauji darbingumo procentai“, – sakė NDNT atstovas.
Kaip pabrėžė A. Garšva, nepakanka vien iš medicininės pusės sakyti, kad turi ligą. Net ir tokiu atveju žmogus gali dirbti tam tikrus darbus: „Tam skirta profesinė reabilitacija, kad ir vyresnis žmonės turėtų galimybę išmokti kito amato, įgyti kitą profesiją“.
- Ketvirtos stadijos vėžio atveju taip pat?
- Kokio konkrečiai vėžio ir kokio žmogaus atveju? Aplink ratu nėra ko kalbėti.
- 30 metų darbo stažą turintis žmogus sunkiai susirgo. NDNT nustatė 50 proc. darbingumą. „Sodra“ skyrė 350 litų išmoką per mėnesį. Ar tai – adekvatus valstybės rūpestis piliečiu, kuris sąžiningai mokėjo mokesčius?
Nėra, taip, kad ligoniai paliekami gatvėje ant asfalto. Išmokos, kurias gauna darbingumo netekę žmonės kai kuriais atvejais nedidelės, tačiau mažas pajamas turintys žmonės gauna kompensacijas už šildymą, apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kompensuojami vaistai, reabilitacija. Juk tai mokama iš tos pačios valstybės, kodėl to žmonės nepaskaičiuoja?
Be to, 350 (litų mėnesio išmokas – DELFI) gauna tie žmonės, kurie turi labai mažą darbo stažą ir gavo nedidelį atlyginimą. Galima sakyti, tai minimumas.
- Ar NDNT skirtas ribotas biudžetas ir todėl esate priversti taupyti – nustatyti žmonėms kuo didesnį darbingumą?
-Biudžetą mes turime atlyginimams, o ne išmokoms, nes jas moka „Sodra“. Mes nesame gavę nei raštiškų, nei žodinių pavedimų neskirti išmokų ar skirti mažiau.
- Galiu būti tikra, kad sąžiningai mokėjusi mokesčius ir sunkiai susirgusi aš galėsiu ant kojų stotis ir gyventi iš valstybės teikiamos socialinės paramos? O gal tai būtų naivu? Klausiu ne kaip valdininko – kaip žmogaus.
- (Ilgai tyli) Kalbate apie orų gyvenimą susirgus... Net nežinau, ką atsakyti. Kas tai yra? Pasakysiu taip – žmogus yra gimęs, kad rankos į save žiūri. O šiaip, nuo politinių sprendimų viskas priklauso.
- Yra gerai, kaip dabar yra?
-Visada norisi geriau, net nėra kalbos. Jei klausiate, ką apie tai galvoju asmeniškai, manau taip: kuo geriau aplink gyvena kaimynai, tuo ir man geriau. Kai kils bendrasis gyvenimo lygis, spręsis ir šitos problemos.
Buvo sunkmetis, nedarbingumo išmokas susirgus sumažino. Situacija pagerėjo – atstatė. Kaip pilietis tam pritariu.
-Tačiau ką daryti ligoniams, kurie dabar gydomi chemoterapija, silpnai jaučiasi, negali eiti į darbą, bet pripažįstami iš dalies darbingais?
Pacientai nežino, gydytojai stengiasi, kad nebūtų per daug tų nedarbingumo dienų, kad nepabartų. Tačiau galite paklausti gydytojų konsultacinės komisijos Nacionaliniame vėžio institute – nedarbingumo lapelis gali būti tęsiamas, kol vykdomas gydymas, kol pagerėja sveikata.
Kai taikomas tik simptominis gydymas, medicina nieko jam nebegali padėti, tik tada žmogus su gydančio gydytojo siuntimu turėtų ateiti į mūsų tarnybą.
- Kuri nuspręs, kad ketvirtos stadijos vėžiu sergantis žmogus yra 50 proc. darbingas?
- Netiesa. Yra ir nedarbingų, ir 30-40 proc. darbingų žmonių.
Pasisakymai (tekste „Valdžios cinizmo viršūnė“ minėti ligonių ir jų artimųjų pastebėjimai – DELFI) negražūs, grubūs. Kaip labai daug kur yra mūsų visuomenėje – purvo pylimas.
-Jūsų nuomone, problemas išsakantys žmonės pila purvą?
-Tai kad problemos neišsakytos, tik komentarai, iš kurių nesuprasi esmės. Daug kas ką matė, girdėjo, daug kas ką pasapnavo. Pavyzdžiui, apie korupciją daug kas ką žino, bet nerašo, neviešina.
- Negaunate skundų?
-Gaunam ir juos nagrinėjam. Yra ir atleistų žmonių.
Nuo liepos 1 dienos įvedus „Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną“ darbingumas nustatomas objektyviau. Aiškinamasi, kiek žmogus gali pats apsitarnauti, judėti.
– Ar tai reiškia, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos komisijose bus daugiau žmogiškumo, vadovaujamasi ne vien medicininiais kriterijais, labiau žiūrima į konkretų žmogų?
-Mes kiekvieną žmogų stengiamės aptarnauti, kaip priklauso – ir žmogiškai, ir dorai, ir gražiai, ir sąžiningai. O kad piliečiai turi savų norų ir kėslų, tai čia jau kitas klausimas.
- Susiduriat?
- Yra, kurie dirba, kad gautų neįgalumą. Ateina, kelia triukšmą, kolioja visokiais necenzūriniais žodžiais. Mes labai dažnai tai patiriam, kaip ir nepagrįstus skundus. Per dieną būna po 30-50.
-Žmonės tikisi, kad ligos atveju valstybė juos parems, o kai sužino, kokia suma, nusivilia. Ar ne todėl skundžia komisijų sprendimus?
Nuvažiuokite bet kur į Europą, visi stengiasi dirbti. Aišku, ten kitokia apmokėjimo sistema, bet ir čia kiekvienas žmogus turi stengtis dirbti. Netekęs dalies darbingumo taip pat. Yra profesinė reabilitacija, kur galima įgyti lengvesnio darbo įgūdžių. Kai žmogus dirba, užsiėmęs, jo psichologinė būsena, kad ir sergant vėžiu, geresnė. Nes kai mintyse vien liga, labai sunku. Jei žmogus užsiėmęs kokiu darbeliu, jam ir dvasiškai lengviau. Tai irgi reikia pabrėžti.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo naujovės
Kaip DELFI informavo A. Garšva, pasikeitus darbingumo lygio nustatymo tvarkai, NDNT komisijos ligoniams pateikia gebėjimų vertinimo klausimyną, kurį galima rasti NDNT tinklalapyje.
Pvz.,siekiant išsiaiškinti asmens mobilumo lygį, jo klausiama, ar patiria sunkumų sėdėdamas ir stovėdamas, ar sunku atsisėsti, atsistoti, vaikščioti.
Teiraujamasi, ar žmogui sunku susikaupti, prisiminti ką nors svarbaus, suprasti bendrais bruožais, ką kalba kitas. Vertinant pažinimą klausiama, ar turi sunkumų bendraudamas su aplinkiniais, artimaisiais.
Aiškinantis žmogaus savarankiškumą klausiama, ar jis patiria sunkumų prausdamasis visą kūną savarankiškai, rengdamasis, valgydamas, naudodamasis tualetu. Ar pajėgus kelias dienas likti vienas ir pan.
DELFI primena, kad nedarbingu pripažįstamas asmuo, kuriam nustatomas 0-25 proc. darbingumas. Kaip tvirtino DELFI kalbinti ligoniai, jei į NDNT atėjai pats, būsi pripažintas galinčiu dirbti, kad ir kaip blogai jautiesi.
Pagal įstatymus, iš dalies darbingais pripažįstami žmonės, kuriems nustatomas 30-55 proc. darbingumas. Tokie asmenys gali dirbti ne tik jų negaliai pritaikytoje darbo vietoje, bet ir nepritaikytoje – t. y. įprastomis sąlygomis.
