„Kurdama lėles, aš su jomis kalbuosi, tariuosi ir net juokauju. Nuo nuotaikos priklauso, koks bus jos charakteris. Visa, kas atsispindi mano kūryboje - tai mano gyvenimo „universitetai“. Nenustebkite, jei mano lėles bus panašios į pasakų fėjas, turgelyje sutiktas moteriškaites ar žmones-angelus. Visa tai - mano svajonės, mano miestelio istorijos ir mano pastebėjimai“,- pasakoja V. Kiseliūnienė.
Dar vaikystėje ji iš savo sukurtos krakmolo ir klijų masės lipdydavo žmogiukus ir juos aprengdavo, ieškodavo kažko savito ir originalaus. Šiandien ji savo lėlėms naudoja natūralius lino siūlus, šilko, lino ir medvilnės audinius. V. Kiseliūnienės lėlės nesiūtos, jos tiesiog sukurtos.
„Džiaugiuosi, kad mano kūrybiniai ieškojimai neliko nepastebėti. Daugelio žmonių pagalba mano lėlės keliauja po pasaulį, skelbdamos paprastų žmonių paprastą tiesą apie nepaprastą stebuklą- GYVENIMĄ“,- sako menininkė.
Ten, kur baigiasi mano vaikystės kiemas, ten prasideda mano svajonės vėl sugrįžti į jį... Paragauti varveklių, kvepiančių klevais, tabaluoti kojomis ant upės kranto, vėliau žvelgti į baltą sningantį dangų ir skristi į savo vaikystės kiemą.
Paroda vyks iki gruodžio 20 d. „Daiktų galerijoje“, Pilies g. 42-12.
