Tai, kad visą gyvenimą mokėję mokesčius ligoniai Lietuvoje dažnai paliekami likimo valiai ir net nustačius ketvirtos stadijos vėžį pripažįstami galintys dirbti ir užsidirbti, DELFI kartojo ir pacientų organizacijų atstovai, ir gydytojai.
„Net jei nedarbingumas ir nustatomas, išmoka tokia, maža, kad, kaip sako žmonės, jiems lieka tik dvi galimybės – gydytis ir mirti iš bado arba nesigydyti ir mirti nuo ligos“, – DELFI sakė tris kartus vėžį nugalėjusi Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė.
Ji ir papasakojo apie turguje sutiktą moterį, kuri po chemoterapijos pardavinėjo kiaušinius. „Priėjusi paklausiau, ką po sunkios procedūros čia veikia. Atsakė, kad reikia autobuso bilietą nusipirkti grįžimui namo, nes tolimesniame rajone gyvena. Tai moteriai buvo nustatyta nedidelis nedarbingumas, gaudavo labai mažas išmokas“, – paaiškino A. Kerpytė.
Ji pati visomis jėgomis kabinasi į darbą, nes žino – iš pašalpos, kurią gaus ir kuri vos pagerėjus bus atšaukta, niekaip neišgyvens.
„Pažįstu žmonių, kurie ir stiprią chemiją gaudami pas privatininkus skuba į darbą, vasarą į laukus, į saulę, nes kitaip neišgyventų. Jeigu jau visai visai nepajėgsi dirbti ir pats išeisi, kokius metus gausi išmoką. Tačiau vos pagerėjus sveikatai, jos nebemokės. Kaip tau iš naujo įsidarbinti? Kas tave, vėžio pažymėtą, priims? Dėl to visi jaučia labai didelį socialinį nesaugumą“, – neturi ko slėpti A. Kerpytė.
Ketverius metus gyveno iš 315 litų pašalpos
Kaip DELFI liudijo onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, galimybė naudotis valstybės parama susirgus – abejotina, nedarbingumo nustatymo procedūra – žeminanti žmogų.
„Man 4 stadijos vėžys. Komisijos nuomone, esu 50 proc. darbinga. Turėjau trečią nedarbingumo grupę, vėliau antrą, bet nuėmė. Darbo stažas - 30 metų, išmoka, kurią gaunu, 409 litai. Esu medikė, bandau prisidurti dirbdama, tik nuo chemoterapijų nusilpo imunitetas ir limpa visos įmanomos ligos“, – DELFI pasakojo vardu ir pavarde nenorėjusi prisistatyti skaitytoja.
Kita moteris po 4 chemoterapijų ir kaulų čiulpų transplantacijos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje sulaukė klausimo, ar pasiruošusi dirbti. „Sakiau, dar nepersenusi ir kai tik pajėgsiu, dirbsiu. Nustatė 50 proc. darbingumo lygį. Ketverius metus vienintelės mano pajamos buvo 315 Lt. Gerai, kad per tą laiką atsistojau ant kojų ir jau pajėgiu dirbti, nes tada buvo visai prastai“, – dalijosi DELFI skaitytoja.
Nacistinėje Vokietijoje koncentracijos stovyklų vartus žymėjo iškaba „Abeit Macht Frei“ (Darbas išlaisvina – DELFI). Vėžį įveikusios moters manymu, ant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo įstaigų irgi galėtų būti toks užrašas, nes idėja ta pati.
4 stadijos vėžiu sergančią moterį siuntė į Darbo biržą
Ketvirtos stadijos vėžiu serganti moteris DELFI pasakojo gavusi 3 nedarbingumo grupę, tačiau vis viena buvo priversta registruotis Darbo biržoje. Kaip jai paaiškino valdininkai, kitaip negaus kompensacijos už šildymą.
„Kokį man darbą siūlys? Kvalifikuoto ne, o valytoja ir lankstinukų nešiotoja fiziškai negalėsiu. Per mažai jėgų organizme, viską skauda po chemijos. Ir kaip tokioje situacijoje jaučiasi sergantis žmogus? Kad ne žmogus, o našta visuomenei ir net šeimai“, – liūdnai kalbėjo penkiasdešimtmetė.
Po mamos mirties į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą pažymos nuvykusią moksleivę šokiravo gydytojo elgesys. „Kai paprašiau pažymos, vienas iš gydytojų taip ją prisiminė „Ai, ten ta, kur pastoviai vaidino“. Sužinojęs, kad mirė, net neatsiprašė. Aš tik apsiverkiau ir išėjau. Kaip supratau, mano motina ir mirtį suvaidino. O mamos draugė sveikut sveikutėlė gyvena iki šiol ir be problemų II nedarbingumo grupę vis gauna. Aišku, ne už ačiū. Vieša paslaptis, kokia ten didžiulė korupcija“.
Žeminanti procedūra
Kitos DELFI skaitytojos žodžiais, jos mamą „NDNT darbuotoja tiesiog prievartavo kyšio, darė spaudimą, sakydama, kad nuo įrašo priklauso interesantės finansinė padėtis.
„Žmogus visą gyvenimą dirbo, turi 42 metų darbo stažą, bet susidėvėjo. „Medikai“ iš jų tyčiojasi, nes žino - neapsigins. Tą kartą išsigandusi ji davė 900 LT, bet kai atėjo laikas po poros metų vėl kreiptis į komisiją, ėjau kartu. Bandė išvaryti iš kabinėto, bet likau kartu, - kad niekad nebesityčiotų iš mano mamos. Žiūriu į mamos gyvenimo pavyzdį ir akivaizdu – ji visą gyvenimą dirbo ir net per kelis darbus, o kai susirgo valstybei tapo nebenaudinga. Valdininkėliams toks žmogus nereikalinga šiukšlė, nors mūsų visų sąskaita jie plečia etatų skaičių, stato pastatus. Net negalvoja taupyti, o kam? Ateis sunkmetis, vėl kišim ranką į pensininkų, neįgaliųjų, vaikų, jaunų šeimų kišenes. Jų daug – susimes“, – piktinosi straipsnį apie socialines garantijas vėžiu sergantiems žmonėms komentavusi moteris.
A. Kerpytė antrino DELFI skaitytojams: „Tikrai nemalonu su gydytojo siuntimu į tas komisijas eiti, kaip išmaldos. Tau yra nustatyta diagnozė, tačiau eidamas į komisiją nerimauji, kad viską paneigs. Klausia, kuo skundiesi, o kai atsakai, kad silpna, atrėžia: „Koks čia nusiskundimas?“
Triskart vėžį nugalėjusiai kretingiškei neaišku, kam žmogų statyti prieš tarnautoją, kaip tardytoją, jeigu nedarbingumas nustatomas pagal gydytojų suruoštą medžiagą: „Tai – žeminanti procedūra. Man sako, kad neatitinku tam tikrų reikalavimų. Tačiau jei neatitinku, tai tegu įvertina tai nevaikydami manęs ir pateikia raštišką atsakymą, nes aš neturiu jokio noro įtikinėti, kad esu sunki ligonė“.
Vėžiu serganti Janina svarstė, kad gal dabar taip viskas iškreipta todėl, kad ankstesniais laikais daug žmonių neįgalumus nusipirkdavo: „Dabar viskas žymiai griežčiau, visur kameros pastatytos, yra daugiau atsakomybės. Tačiau kai kurie žmonės vis viena bando palenkti komisiją savo naudai. Kai pasižiūri, kartais su silpnesnėm diagnozėm, lengvesnėm ligos išraiškom visam laikui gauna nedarbingumą, o tu turi daug sudėtingesnes diagnozes ir negauni. Vis dėlto, subjektyvumo yra daug“.
Cinizmo viršūnė
„Ką aš atėjusi turiu sakyti komisijai, kaip įrodinėti, kad atsinaujinus vėžiui negalėsiu dirbti? Kaip nuspręs, taip ir bus. Ačiū Dievui, turiu darbą, kaip nors. Vis viena ta išmoka – simbolinė, o medicina – žiauriai brangi“, – sakė A. Kerpytė.
Socialinės apsaugos ministerijos komentaras, kad darbingumo lygis nustatomas tik dėl nuolatinių asmens sveikatos funkcinių sutrikimų – vertinami ligos sukelti padariniai ir sutrikusios asmens sveikatos funkcijos po taikyto visaverčio gydymo, sukėlė DELFI skaitytojų pasipiktinimo audrą.
„Cinizmo viršūnė. Gal tada SADM galėtų papasakoti, kiek žmonių išgyvena 4 stadijos vėžį? Ar čia po „gydymo“ žmogus yra darbingas ir viskas normaliai? Dažniausiai pasitaikantis sveikatos funkcijos sutrikimas po 4 stadijos vėžio yra mirtis. Tai miręs, anot SADM, yra visiškai darbingas? Tai ko čia skundžiasi, kad nėra dirbančių, kai pilnos kapinės tokių. Visiški cinikai, linkę į sociopatiją“. Tokią DELFI skaitytojo nuomonę palaikė daugiausia komentatorių.
Antras pagal populiarumą komentaras apie tai, kad šitoj valstybėj ligoniams nėra vietos. Nei gydymo, nei paramos, nei palaikymo, nei orios pabaigos.
„Girdėjau troleibuse vyrą kaip ąžuolą giriantis, kad susiveikė „grupę“ ir nelegaliai dirba. O vargšams, kuriems tikrai reikia, ir dar jeigu neturi pinigų - špyga. Gali su lova ir lašelinėm važiuot į darbą. Tai kas čia per šalis?“, – komentaruose klausė skaitytojas.
„Mano uošvis sėdi vežimėlyje jau gerus 25 metus be šansų kada nors vėl vaikščioti. Neprisimenu, kas kiek laiko, bet jis turi važiuot į invalidumą nustatančią įstaigą. Šie savo akimis turi įsitikinti, kad stuburo smegenys neataugo. Kiek žinau, bekojams ir berankiams irgi reikia kartas nuo karto pasirodyt komisijai, nes, na žinot, gi regeneruoja kartais žmonėms tos galūnės ir po to piktnaudžiauja invalidumo pašalpom. Va tokia yra oficiali valstybės politika. Tai ar čia ne aukščiausio lygio išsidirbinėjimas?“, – diskutuoti komentatorius kvietė DELFI skaitytojas.
Žmogaus naudai pakeistas vienas skundas
Kaip rašoma Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos interneto svetainėje, 2014 pirmą pusmetį NDNT antikorupcijos komisija gavo 38 skundus dėl 41 asmens. Iš sprendimų kontrolės skyriui perduotų 10 skundų, tik viename sprendimas pakeistas žmogaus naudai.
Lyginant darbingo amžiaus asmenų pirminio ir pakartotinio neįgalumo rodiklius 2012-
2013 m. tarnyba konstatuoja mažėjimo tendenciją. 2013-aisias buvo 5 proc. mažesnis pirminio neįgalumo nustatymų skaičius ir 3 proc. mažesnis pakartotinio neįgalumo nustatymų skaičius.
„Sodros“ duomenimis, 2014 metais invalidumo pensiją gaunantiems 211,6 tūkst. Lietuvos gyventojų planuojama išmokėti daugiau kaip 1 mlrd. litų išmokų.
Esate susidūrę su šia siaubinga liga? Galite pasidalinti savo patirtimi, ką tenka išgyventi sergančiam žmogui ar sergančiojo šeimai? Norite atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria sergantieji? Papasakoti dalykus, kuriuos vertėtų keisti? Laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Liga“, mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau:
