Taip „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ pristatyme Seime teigė asociacijos „Kauno moterų draugija“ direktorė Daiva Baranauskienė.

Pasak specialistės, reikia pripažinti – lyčių lygybės Lietuvoje nėra, požiūris į moteris vis dar patriarchalinis, skaudinantis.

Tiesiogiai su smurtą patiriančiomis moterimis dirbanti specialistę trikdo kartais net valstybės tarnautojų pasakoma nuomonė, neva pagrindinė smurto prieš moteris prevencija – darbas su smurtautoju. „Tai jokia ne prevencija, o darbas su pasekmėmis. Pagrindinė prevencija tai darbas su dar nesmurtaujančiais žmonėmis, su jaunais žmonėmis, stereotipų keitimas, supratimo apie lyčių lygybę diegimas“, – pabrėžė D. Baranauskienė.

Specialistė akcentavo nepakantumo smurtui artimoje aplinkoje didinimo visuomenėje naudą. Svarbu, kad žmonės solidarizuotųsi su auka, suprastų, koks svarbus yra lygiavertis bendravimas, lyčių lygybė užuot persiėmę aukos kaltinimo kultūra.

„Paskutiniai rezonansiniai nusikaltimai prieš moteris, tie baisūs moterų nužudymai parodė, kaip greitai išlenda aukos kaltinimas. Netgi prokuroras sako, kad „jaunuoliai susikibo“. Jis ją žagino, jis ją žudė, mergina iš paskutiniųjų gynėsi, o prokuroras tai vadina „jaunuolių susikibimu“. Tai labai netinkama teisėsaugininko formuluotė ir tokius dalykus mes visi kartu turėtume įveikti“, – pabrėžė D. Baranauskienė.

Normalu, kad vaikinas kontroliuoja merginą ir skubina dėl sekso?

Pristatydama Europos pagrindinių teisių agentūros tyrimo rezultatus parlamentarė Dalia Kuodytė teigė, kad ją suglumino mūsų moksleivių nuostatos. 60 proc. jų teigė, kad susitikinėja su merginomis vien dėl sekso, kad normalu, jog vaikinas ragina savo merginą dėl lytinių santykių, normalu, kad vaikinas kontroliuoja merginą. Taip pat nemažai moksleivių teigė, jog merginų apranga provokuoja vaikinus ir dėl to jie kai kada gali agresyviai elgtis.

„Tai rodo, kad prevencija, darbas su jaunais žmonėmis šioje srityje yra labai svarbus“, - teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė.

Vilniaus moterų namų-krizių centro direktorė Lilija Vasiliauskienė akcentavo, kad smurto artimoje aplinkoje įstatymas ne visada įgyvendinamas efektyviai ir tai ypač kelia pavojų aukai.

Mato ryškų regresą

„Auka, žinodama, kad ją gina įstatymas, drąsiau praneša apie smurto atvejus. Tačiau jei po pranešimo nėra tinkamai įvertinama smurto grėsmė ir nesiimama apsaugos priemonių, nuo smurto nukentėjusiam asmeniui sukeliamas dar didesnis pavojus“, – pabrėžė koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės narė“.

Nevyriausybinių organizacijų vardu koalicija kreipėsi į valstybės vadovus dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), kuriai priskirta koordinuoti smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimą Lietuvoje.

„Mūsų manymu, tas koordinavimas stringa visuose lygmenyse, tarnautojai galimai neteisingai supranta ir smurto priežastis, ir jo dinamiką, ir pasekmes nukentėjusiems asmenims. Pastaruoju metu mes stebime ryškų regresą šioje srityje“, – apgailestavo L. Vasiliauskienė.

Pasak jos, Lietuva priėmė labai progresyvų įstatymą, kuriuo vadovaujantis galima užtikrinti prevenciją – aukos įgalinimą per specializuotą, kompleksinę teisinę, psichologinę, socialinę ilgalaikio palaikymo pagalbą, tačiau galimybės įgyvendinti įstatymą – apverktinos.

„Mes siekėme, kad visos moterys, namuose patyrusios smurtą, galėtų pasinaudoti valstybės garantuojama kompleksine pagalba. Specializuoti pagalbos centrai sulaukia 4,5 karto daugiau pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau SADM nėra suplanavusi daugiau lėšų kitiems metams, o tai reiškia, kad valstybės pagalba nukentėjusioms nuo smurto moterims virsta tik deklaracija“, – pabrėžė L. Vasiliauskienė.

Seimo narės D. Kuodytės teigimu, Seimo Žmogaus teisių komitetas kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydamas, kad bent du kartus būtų padidinta suma, kitais metais skiriama specializuotos pagalbos programoms, kurių tikslas – įgalinti smurtą artimoje aplinkoje patyrusią moterį.

Kaip išsivaduoja iš aukos vaidmens

Smurtas artimoje Lietuvoje itin aktuali problema. Tyrimų duomenimis, savo gyvenime jį patyrė 63,3 proc. moterų. Vis dėlto, Europiniai tyrimai rodo ir vieną gana gerą tendenciją – Lietuva yra tarp šalių, kuriose moterys lengviau pripažįsta patiriančios smurtą.

„Kartais tie rezultatai neteisingai interpretuojami, neva smurto artimoje aplinkoje situacija pas mus blogesnė nei kitose katalikiškose šalyse, tokiose, kaip Lenkija, Italija, kur moterys apie namuose patiriamą smurtą praneša rečiau. Tačiau yra priešingai – tai rodo, kad mūsų moterys pasitiki valstybe, kad yra nuimtas tabu, nes aukščiausi besikreipiančiųjų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičiai yra Šiaurės šalyse, kur žmonės nesidrovi kreiptis pagalbos ir kalbėti apie problemas, moterys tikisi, kad gaus pagalbą“, – pabrėžė L. Vasiliauskienė.

Paprašyta pakomentuoti, kaip konkrečiai vyksta moters įgalinimas, specialistė atkreipė dėmesį, kad žmogui, kuris kreipiasi pagalbos į moterų centrus, svarbu vien jau sužinoti, kad gyvena teisinėje valstybėje. Neretai naujiena, kad ji neturi baimintis netekti santuokoje užgyvento turto, vaikų ir panašiai, nors būtent tai jai bando įteigti smurtautojas.

„Prie moters įgalinimo prisideda žinojimas, kad būtent smurtautojui gali būti taikomas ribojimas bendrauti su nukentėjusia šeima. Kai moteris sužino, kad dirba institucijos, kurios tikrai yra asmens, piliečio pusėje, supranta, kad yra galimybių rinktis kitokį gyvenimą ir tai jai tampa šviesa tunelio gale. Moteris pradeda suprasti, kad tas kalėjimas, kuriame ji buvo uždaryta – tik iliuzorinis, sukurtas smurtautojo, atimant iš jos galią savarankiškai priimti sprendimus ir kad ji gali juos priimti savarankiškai“, – sakė L. Vasiliauskienė.

Apskritojo stalo diskusija „Lietuva pasaulyje: Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui treji metai“. Surengta minint kaip Tarptautinė kovos prieš moterų prievartą diena. Šią dieną kiekvienais metais pradedama tarptautinė „16 dienų be smurto prieš moteris“ kampanija, kuri baigiama gruodžio 10-ąją – Tarptautinę žmogaus teisių dieną.

Diskusiją surengė Seimo Žmogaus teisių komitetas, Vilniaus moterų namai, koalicija „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“.

DELFI primena, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2011 m. gruodžio 15 d. jame įtvirtinta nuostata, kad smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas ir yra priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Įsigaliojus įstatymui paaiškėjo itin dideli šios veikos mastai.