Aipas mane ir pagyrė ir pagailėjo, jis netiki, kad jie paisys tos lentelės. Aš nepasidaviau, pasakiau, kad čia nėra diskutuotinas klausimas. Mes nenorim gyventi kaip kiaulės (bent jau aš nenoriu, bet stengiausi to nepabrėžti). Sunku aprašyti jų veido išraiškas, kai paaiškinau, ką reikės daryti. Tvarkymosi diena paskyriau pirmadienį. Galvojau, duosiu žmonėms porą dieną apsiprasti, o sau nusiteikti, kad pirmą kartą, matyt, reikės baksnoti pirštu.
Žiūrėsim, kas iš to išeis. Jeigu jie piktybiškai nesitvarkys, reikės šnekėtis su koordinatore. Kol kas aš nusiteikusi labai atkakliai. Kaip mėgstu pabrėžti, būdama vyriausia iš (beveik) šešių vaikų, aiškinti, kaip gyventi, mokiausi nuo mažų dienų. Jeigu viskas pavyks puikiai, pati sau užsidėsiu karmos tašką ir įsirašysiu į CV, nes tokia patirtis tikrai svarbesnė negu koks nors seminaras, kuriame esu dalyvavusi. Tik nežinau, kaip reikės suformuluoti. Skiltyje papildoma informacija – „Išmokiau tvarkytis nevalas prancūzus“.
Bet griovio dar neperšokau. Šnekant apie smagesnius dalykus, šiandien Rafaelio išleistuvės ir gimtadienis (jo gimtadienį švęsiu jau trečią kartą). Sukviesta tiek žmonių, kad sėdėsim vieni kitiems ant kelių. Labai noriu susipažinti su naujais žmonėmis ir visą vakarą šnekėti angliškai. Turint omeny, kad atvažiavau čia prieš keturias dienas ir atbuvau jau trijuose vakarėliuose, neturėčiau labai skųstis.
Pabaigoje labai noriu parašyti, kad supratau, kaip labai myliu Ioannį, Justę ir Godą, tokių nuostabių bučiokų tikrai sunku rasti ir jeigu jūs būtumėt čia, neturėčiau kuo skųstis.
2014 11 10 Pirmoji darbo diena
Vakar visą dieną praleidau tingiai. Tiksliau, dieną aš pramiegojau – atsibudau 3 valandą dienos ir tik todėl, kad mūsų kaimynai sekmadieniais mokosi groti muzikos instrumentais. Vakarėlis buvo puikus, šokom iki 8 val. ryto, kai grįžau namo, mano bučiokai jau buvo atsikėlę. Apie vakarėlį daug nepasakosiu, nes, manau, viskas labai aišku iš nuotraukos.
Šiandien pirmoji mano naujo darbo diena. Per keturias darbo valandas padariau vieną instrukciją, kaip prisijunti prie interneto (vienas A4 formato lapas), ir persiskaičiau „sarašą“ darbų, kuriuos reikės daryti kiekvieną dieną, savaitę ir mėnesį. Mano dienos užduotys yra papostinti ką nors „Orfeas“ puslapyje „Facebook“, parašyti kažką „Twitteryje“ ir jeigu reikia, nueiti paimti laiškų. Ai, ir dar atrašyti e-mailus. Surašius juodu ant balto, atrodo nelabai daug užimtumo, bet laikas prabėgo labai greitai.
Labiausiai mane džiugina, tai kad ofiso savanoriai leidžia laikraštį „E-magasine“. „Transcom‘e“ buvo labai smagu leisti laikraštį, o čia bus dar smagiau, nes turėsiu daugiau laiko, kai parašysiu ką nors, pasidalinsiu.
Šiandienos atradimas – frappe kavinukėj prie ofiso kainuoja 1 eurą. Nujaučiu, kad šitas darbas man net labai patiks.
Tekstas – Agnės Gelžinytės tinklaraščio įrašai, kuriuose ji aprašo, kaip sekasi savanoriauti Graikijoje.