Tiesa, norėdama tiksliau matyti gyventojų požiūrį ir turimą informaciją apie euro įvedimą, Europos Komisija nusprendė atlikti antrą apklausą: duomenys analitikams buvo renkami rugsėjo 4-6 dienomis.
Naujausioji ES apklausa rodo, kad eurą remiančių asmenų skaičius nekinta. 48 proc. gyventojų pasisako už valiutos keitimą. Dauguma respondentų (51 proc.) nurodo, kad Lietuva eurą įsivesti yra pasirengusi.
Paklausti apie euro įvedimo pasekmes, nemažai lietuvių tikisi pagerėjimo visose srityse. 50 proc. respondentų mato teigiamą poveikį eurą jau įsivedusioms ES valstybėms, savo ruožtu 44 proc. nurodo, kad teigiamų pokyčių patirs ir pati Lietuva, o 37 proc. mano, kad pagerėjimą pastebės patys.
Kalbėdami apie euro įvedimo poveikį kainoms, apklaustų Lietuvos gyventojų dauguma mano, kad kainos kils - tokią nuomonę pateikia net 84 proc. lietuvių. Vos 11 proc. respondentų mano, kad kainos išliks stabilios. Be to, 76 proc. apklaustųjų reiškia nerimą dėl galimų pažeidimų perskaičiuojant kainas eurais.
Paklausti, ar euro įvedimas neigiamai paveiks šalies ūkio politikos reguliavimą, su tokiu teiginiu nesutinka 48 proc. tyrimo dalyvių. 58 proc. respondentų mano, kad euro įvedimas taps Lietuvai galimybe stiprinti savo pozicijas ES.
Paprašyti įvardinti didžiausius pokyčius Lietuvoje įvedus eurą, gyventojai teigia, kad toks žingsnis palengvins keliavimą į kitas euro zonos šalis (86 proc. respondentų), taip pat lengviau bus lyginti kainas su pastebimomis kitose euro zonos šalyse (50 proc. respondentų).
Devyni iš dešimties apklaustųjų nurodo galėsiantys gana greitai prisitaikyti prie naujosios šalies valiutos.
Didėja gyventojų žinių apie euro įvedimą lygis: 70 proc. lietuvių mano esantys tinkamai informuoti apie procesą. Be to, net 96 proc. respondentų žino tikslią euro įvedimo datą.
Paklausti, ar pasitiki viešinama informacija apie valiutos kaitos procesą, Lietuvos gyventojai daugiausiai pasitikėjimo išreiškė Lietuvos centriniu banku (73 proc. apklaustųjų). Mažiausiai pasitikėjimo iki šiol tenka žurnalistams (vos 27 proc.).
Pasisakydami, kokiomis informacijos priemonėmis tikslingiausia skleisti informaciją apie euro įvedimą, apklaustieji pirmenybę teikia televizijai (54 proc. respondentų), internetui (52 proc.), laikraščiams (37 proc.) ir bankams (39 proc.). Manoma, kad mažiausiai naudos atneštų žinių skleidimas darbovietėse (20 proc. respondentų), mokyklose ir kitose švietimo įstaigose (20 proc.) ir viešosiose erdvėse (20 proc.).
Svarbiausia apklaustiesiems atrodo informacija apie kainų perskaičiavimo nuostatas - net 61 proc. mano, kad apie jas turi būti skelbiama informacinės kampanijos metu. Žinias apie praktinę valiutos kaitos reikšmę atlyginimui ir sąskaitoms bankuose svarbiomis viešinti laiko 60 proc. respondentų. Informacija apie 1 euro vertę svarbi 47 proc. apklaustųjų.
Dvigubas kainų rašymas laikomas viena svarbiausių euro įvedimo informacinės kampanijos dalimi: dvigubos kainos parduotuvėse svarbios (77 proc. gyventojų), sąskaitose - 71 proc. gyventojų, TV reklamoje - 68 proc. gyventojų, o algalapiuose - 62 proc.
Europos Komisija nurodo ketinanti rengti papildomas Eurobarometro apklausas Lietuvoje prieš pat pereinamąjį laikotarpį, t.y. gruodžio pradžioje, jo metu ir pasibaigus dviejų valiutų cirkuliacijos rinkoje periodui.
