Paprastai modernizuojamo daugiabučio fasado spalvas pasitaręs su gyventojais parenka projekto rangovas, bet galutinį sprendimą priima savivaldybės atstovai.
Šiaulių savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Slonksnis tikina, kad Šiauliai yra vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, turintis miesto spalvų planą.
„Išnagrinėję daugiabučių tipus ir aptarę emocines spalvų pajautas sudarėme miesto pastatų spalvų planą, bet jis yra rekomendacinio pobūdžio. Projektuotojai rinkdamiesi spalvas modernizuojamiems namams į jį atsižvelgia. Paprastai rekomenduojame pastelines, akies nerėžiančias spalvas. Tinka žemiški tonai, švelnūs, šviesūs, jei geltona, tai ji turėtų būti šviesiai geltona, jei žalsva, tai neintensyvi.
Tačiau, jei daugiabučių bendrija nutaria skardintis namą, nes tai pigiausias variantas, gali iš jų reikalauti pustonių, bet kai atneša mėlyną arba žalią skardą ir pasako, kad neturi kitokių atspalvių, belieka tik iškelti rankas ir sutikti, nes kitu atveju stabdytume visą renovaciją“, - apgailestauja P. Slonksnis.
Derina prie aplinkos
Vyriausiasis Utenos architektas Evaldas Rimas sako, kad namo spalva visada būna numatoma projekte, tačiau paprastai galutinis sprendimas priimamas atliekant darbus. Visada atsižvelgiama, kokios statybinės medžiagos naudojamos renovacijai ir kokioje aplinkoje yra namas.
„Utenoje daugiabučių kvartalai dažniausiai turi vyraujančias spalvas. Pavyzdžiui, vienas yra raudonų plytų, kitas – geltonų plytų, trečias – blokiniai namai. Žiūrime, kad renovuotas pastatas labai neišsiskirtų ir derėtų.
Taip pat spalva priklauso nuo modernizavimui naudojamų medžiagų. Būna, kad numatyta viena spalva, o padarius mėginį, paaiškėja, kad spalva yra ryškesnė arba atvirkščiai - blankesnė nei tikėjomės. Kartais gyventojai nori spalvingų namų, tada, pavyzdžiui, balkonus padarome ryškesnius“, - sako E. Rimas.
Vizija – renovuoti kvartalais
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė įsitikinusi, kad gyventojų nuomonė dėl renovuojamo pastato spalvos yra labai svarbi, tačiau ji pataria visada atsižvelgti ir į specialistų nuomonę.
„Pastato spalvos pirmiausia turi derėti ne tik prie aplinkos, bet ir prie viso kvartalo ir bendro miesto vaizdo.
Aplinkos ministerijos vizija – kad daugiabučių modernizacija būtų vykdoma kvartalais. Tada visas pastatų kompleksas renovuojamas vienu metu, derinant spalvas ir medžiagas, kad namai būtų ne tik energiškai efektyvūs, gražūs, bet ir stilistiškai panašūs“, - planais dalijosi viceministrė.
Blogų spalvų nėra
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Pastatų konstrukcijų katedros docentas Martynas Valevičius įsitikinęs, kad nėra blogų spalvų, yra tik blogi jų deriniai. Prieš pasirenkant daugiabučio spalvą, reikėtų nuspręsti, ar gyventojai nori, kad jų namas iš aplinkos išsiskirtų ar su ja susilietų.
„Daugiabučiai gali būti spalvoti, tai nėra blogai. Tačiau prieš parenkant spalvą namui, vertėtų apsidairyti. Galbūt tai vietai būdingas koks nors spalvos kodas, kaip pavyzdžiui, Vilniaus Baltupių mikrorajone vyrauja raudonų plytų spalva. Galbūt vertėtų tokią ir išlaikyti?
Taip pat svarbu atsižvelgti ir į renovacijai naudojamas medžiagas. Dažniausiai daugiabučiai šildomi putų polistirolu. Jeigu naudotume tamsias ir ryškias spalvas, vasaros metu sienos sugertų labai daug šilumos, tai gali pakenkti ir pačiai apdailos medžiagai“, - perspėja M. Valevičius.
Jis pastebėjo, kad dažniausiai modernizuoti dagiabučiai būna gelsvi.
„Tai yra neįdomu ir neoriginalu. Spalvų įvairovė galėtų būti didesnė, net to paties pastato sienoms dekoruoti galima derinti kelias spalvas, išskirti tam tikras detales, pavyzdžiui, balkonus, laiptines. Galima spalvomis padalinti ir patį pastatą, kad nebūtų toks monotoniškas ir didelis“, - pataria docentas.
