Nuotraukoje matomas pastatas – Šilutės mieste. Jame anksčiau buvo moterų kalėjimas ir gan ilgai jis tam tarnavo. O po to, panaikinus šią įstaiga, jis merdėjo tuščias. Dabar jame yra viena švietimo įstaiga. Vidų žmonės pakeitė, bet išorė niekada nepasikeis.
Iš išorės ir atrodo, kad ten buvo kančių, vargų buveinė. Kodėl apie tai rašau? Jame savo laiku kalėjo mano motina ir man teko jame būti dvejus metus. Gimiau pačioje Šilutėje, bet užsibūti tame mieste ilgai taip ir neteko. Keliauti ir mokytis teko jau po visą Lietuvą. „Valdiškas“ vaikas ir „valdiški“ mokslai.
Šį pastatą pamačiau ir įamžinau praėjus 62 metams. Kai dariau „turne“ po Lietuva dviračiu, vienas. Labai norėjau pamatyti, kur aš praleidau pirmuosius savo metus. Ne aš vienas ten „sėdėjau“, buvo ir daugiau vaikų. Teko su vienu susitikti ir išsikalbėjome, kad ir jo motina už savo nuodėmes atgailavo toje įstaigoje.
Matyti, tai mačiau ši pastatą, bet viduje nebuvau. O gaila, kad neteko pavaikščioti po tas buvusias kameras, patalpas. Tik dėl įdomumo ... Bet ką aš galėjau prisiminti būdamas dviejų metų?
Ar gali ši praeitis pakenkti dabartiniam jaunimui, kuris tokias nuodėmes daro? O gal aš apsirinku?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!