A. Mileška Kolegijos studentams pasakojo apie verslo prasmę, veiklos pasirinkimo galimybes, organizavimo subtilybes ir verslo pradžios problemas. Daugelio dalyvių nuomone seminaras buvo labai naudingas ir įdomus.
Po seminaro lektorius A. Mileška maloniai sutiko pasidalinti mintimis apie verslumą ir atsakė į kelis būsimiems verslininkams aktualius klausimus:
- Ką Jums reiškia būti verslininku?
- Man verslas yra veiklos laisvė ir savęs išbandymo poligonas.
- Kaip sugalvojote, kad norit kurti būtent konsultacinę kompaniją, o ne, tarkim, gaminti „Crocs“ tipo botus?
- Verslą norėjau kurti dar studijuodamas, tačiau tuo metu neturėjau pakankamai pasitikėjimo savimi. Jo įgijau vėliau, po kelerių metų darbo vienoje iš telekomunikacinių bendrovių, kurioje buvau vadovu. Ten buvo skiriamas labai didelis dėmesys kompetencijų tobulinimui, teko išklausyti daug asmeninio tobulinimosi mokymų ir seminarų, po kurių supratau, kad jau laikas pradėti savo veiklą. Kadangi mane traukė darbuotojų ugdymo veikla, įkūriau konsultacinę bendrovę.
- Ar padarėte klaidų verslo kūrimo pradžioje?
- Kartais versle nebūtinai reikia padaryti klaidų, kad susidurtum su sunkumais – pakanka ir to, kad, tarkime, pasikeitus Lietuvos įstatymams tenka iš esmės keisti visą verslo logiką. Versle reikia būti visada pasiruošusiam susidurti su problemomis ar kliūtimis, operatyviai jas spręsti ar įveikti.
- Kokias klaidas jauni verslai daro dažniausiai?
- Veiklos įregistravimas turėtų būti paskutinis veiksmas kuriant savo verslą. Jauni žmonės dažnai galvoja, kad jeigu įregistravai veiklą, jau esi verslininkas. Iš tiesų verslininku gali vadintis tik tada, kai pajamos viršija išlaidas ir pradedamas gauti pelnas, o tam gali prireikti ne vieno mėnesio. Reikia apsišarvuoti kantrybe ir pasitikėjimu savimi, bei nepamiršti, kad būna ir priešingai – kartais pradeda sektis iš karto.
- Kokios baimės stabdo žmonių verslumą?
- Nesėkmės baimė, atsakomybės baimė, miglotos, neaiškios ateities baimė. Baimė, kad neužteks žinių ir kompetencijų. Verslo pradžios stabdžiai gali būti ne tik baimės, bet ir klaidingi įsitikinimai, kad verslininku ne tampama, o gimstama ar net kad ši „gyslelė“ paveldima. Kad verslo pradžiai reikia labai daug finansų, kad be unikalios verslo idėjos nepavyks pasiekti sėkmės, kad norint pradėti verslą būtinai turi susiklostyti tam tikros aplinkybės.
- Kokie ženklai rodo, kad žmogus pasiruošęs savo verslui?
- Nepalaužiamas noras veikti kuriant verslą, kai žmogaus nebeįmanoma įkalbėti daryti to, ką jis darė iki šiol. Verslo pradžioje labai svarbus yra aplinkinių, ypač artimų žmonių palaikymas ir paskatinimas veikti.
- Nuo ko prasideda verslo kūrimas?
- Nuo sprendimo, kad noriu būti „bosas”. Pradžioje – kad ir pats sau. Vėliau telieka atsiraitoti rankoves ir kibti į darbus. Jei jūs savo planuojamai veiklai gebate skirti bent po 4 valandas per dieną – galiu teigti, kad jau esate teisingame kelyje. Aktyvumas yra pagrindinis verslo sėkmės garantas. Amžius, lytis ar socialinė padėtis čia neturi jokios įtakos. Todėl galime sutikti verslininkų, kuriems tėra vos 16 metų. Verslininkių moterų, kurios laukiasi arba augina vaikus. Pensinio amžiaus verslininkų, iš kurių jau niekas nesitikėjo, kad jie galėtų dar imtis tokios veiklos. Taip jau nutinka, kad kartais verslą atrandame mes, o kartais verslas pats atranda mus.
- Kaip atrasti pelningą verslo nišą?
- Reikia būti smalsiam, atidžiam ir pastabiam. Svarbu stebėti aplinką, žmonių elgseną, sekti informaciją, daugiau keliauti, bendrauti su žmonėmis, gilintis į problemas, su kuriomis jie susiduria, ir ieškoti jų sprendimo būdų. O kartais pakanka tiesiog stebėti, ką sėkmingai daro kiti, mokytis ir atkartoti.
- Kaip konkuruoti su senbuviais ir didžiaisiais rinkos žaidėjais?
- Visais būdais veiklos pradžioje – vengti konkurencijos ir apskritai vengti sričių, kuriose yra didelė konkurencija. Reikia nepamiršti, kad verslo senbuviai dažnai yra sukaupę „lašinius“ ir gali ilgą laiką konkuruoti labai žema kaina, o tai naujoką versle greičiausiai atves į bankrotą.
- Kur ieškoti pagalbos: atsakymų, idėjų, finansavimo?
- Pastaruoju metu Lietuvoje labai skatinamas verslumas ir teikiama labai daug nemokamų verslumo konsultacijų – belieka pasirinkti tai, kas tinka jums. Apie finansavimą reikia pradėti galvoti tik tada, kai bent iš dalies patikrinote savo verslo idėją ir įsitikinote, kad ji sėkminga. Lietuvoje su valstybės parama verslo pradžioje finansavimą teikia kredito unijos, tačiau norint gauti šiuos pinigus reikės nemažai padirbėti rengiant verslo planą.
- Kaip patyrę verslininkai gali padėti jaunimui?
- Verslininkai sau konkurentų neugdo. Jei norite iš patyrusio verslininko sulaukti tam tikros pagalbos, pasirinkite tokį, su kuriuo ateityje nekonkuruosite, t.y. dirbsite skirtingose teritorijose, o gal ir visiškai skirtingose srityse.
Besikuriantis verslas daugiau paramos turėtų sulaukti iš vietinės miesto valdžios, o ne iš konkuruojančių verslininkų. Miestai, norintys, kad pas juos atsirastų kuo daugiau verslų, turėtų kurti verslo inkubatorius, verslo parkus, teikti negrąžintinas paskolas verslo pradžiai, t.y. dėti visas pastangas, kad verslas kurtųsi konkrečioje vietoje. Gaila, kad kol kas ne visų Lietuvos miestų politikai bei valdininkai supranta verslo naudą jų miestams ir tinkamai elgiasi.
A. Milešką kalbino Andrius Simaitis
