Kuriami draustiniai medžių sėkloms

Atsodinant mišką ar įveisiant naują sodinukai susiduria su daugybe problemų — juos pakerta šalnos ar ligos, bet ir išgyvenę medžiai ne visada būna vertingi. Kaip ūkininkai veislei palieka stipriausius jaučius, taip miškininkai nelies gražiausių medžių Lietuvoje.

Draustiniai nebus skirti išsaugoti gražius ir stiprius medžius dėl ekskursijų ar unikalių medžių išsaugojimo. Jie turės didelę praktinę naudą miškininkystės ūkiui ir bendrai Lietuvos miškų kokybei. Genetiniuose draustinius bus ne tik saugomi unikalūs vietinės kilmės medžių rūšių genotipai, bet ir renkamos sėklos bei ūgeliai miško sodmenims auginti, sėklinėms plantacijoms veisti.

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui įsteigti 112 genetinių miško draustinių. Jų bendras plotas siekia 1582 ha. Didžiausias – Meškapievių miško pušies draustinis užima 150,8 ha, o mažiausia, Mikytų miško beržo – 1,2 ha.

Šalčininkų miškų urėdijos Girios girininkijos girininkas Darius Šapokas papasakojo plačiau apie medžių atrankos svarbą tolimesnei miško gyvavimo eigai.

„Mano girininkijoje yra sėklinis juodalksnių medynas ir jis atlieką panašią funkciją. Atrinktas medynas pagal geriausias išorines medžių savybes. Pirmiausia tie medžiai gražūs, tiesūs. Pavyzdžiui, šiemet pristatėme Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai pristatėme kankorėžių, kad šiuos išaižytų ir jau turėsime gerų sėklų“, – pasakojo miškininkas.

Atsodinti mišką galima dviem būdais – sodinukais ir sėjinukais, tačiau šiltnamyje jų neišauginsi. Jie turi gimti miške.

„Sėklai pasisėjus jau per pirmus metus susiformuoja daigelis. Priklausomai nuo poreikio ir technologijos jis gali būti persodinamas iš karto arba auginamas toliau. Pirmu atveju tai būtų sėjinukas. Kiti daigeliai išrauti nėra sodinami, o vežami į medelynus, kur supikiuojami, sodinami ir dar kartą pasodinami“, – pasakojo D. Šapokas.

Sėja yra pats seniausias miškų sodinimo būdas. Jis pigesnis, nereikia išpurentų daigynų, mažiau žmonių ir technikos darbo valandų, tačiau pasodinus mišką atsiranda papildomų priežiūros darbų.

Tuo tarpu daigynuose žemė gerai įdirbta ir patręšta, piktžolės sunaikintos, sėjama plačiomis eilutėmis. Pasėliai intensyviai laistomi, tręšiami, ravimos piktžolės. Kuo ilgiau sodinukas auga medelyne, tuo didesni jam šansai greitai prigyti pasodinus į mišką. Visgi, ne visi medžiai taip sodinami.

„Selekcija jau visas mokslas. Praktikoje nenaudojama ir net draudžiama sodinti eglės sėjinukus. Galima tik sodinukus, o pušis sodiname sėjinukais“, – pasakojo girininkas.

Girininkas D. Šapokas patikino, kad miškų aprašuose nefigūruoja vien finansinę reikšmę turintys skaičiai. Bene svarbiausias iš visų kriterijų miškų aprašuose yra medžių genetinė ir selekcinė vertė.

„Mokslininkai atrenka geriausius medelynus, ne mes. Kiekvienas miško sklypas yra įvertintas ne tik pagal pagrindines charakteristikas – plotą, medžių amžių, aukšti, skersmenį, bet ir pagal jo selekcinę vertę“, – pasakojo girininkas.