To paklausti ilgamečiai kolekcionieriai šypsodamiesi atsako – milijonieriais netapsite, tačiau už jubiliejinę monetą veikiausiai ateityje gausite daugiau, nei sumokėjote ją įsigydami.
Uždirbti - realu
Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytojai, kurie klausė, ar verta pasilikti lietuviškų pinigų ir kokia tikimybė, kad ateityje juos bus galima brangiai parduoti.
Antanas Kontautas monetomis domėjosi nuo mažens ir jas kolekcionuoti pradėjo vos sulaukęs dešimties metų. Numizmatikos senbuvio teigimu, kuo plačiau sklis garsas apie mažą Lietuvos valstybę, tuo pinigų vertė didės.
„Dabar lietuviškus pinigus išims iš apyvartos, bankas garantuos, kad juos visada bus galima pasikeisti į eurus, tad jo vertė nemažės tikrai, o tik didės“, - prognozuoja specialistas, pats kolekcionuojantis monetas su didesnėmis ar mažesnėmis kaldinimo klaidomis, kurių pasaulyje yra labai nedaug.
Tačiau mesti turimo darbo ir tikėtis išgyventi vien iš lietuviškų pinigų pardavimo jis nesiūlo.
„Labai realu uždirbti, tačiau ne už metų ar dviejų – kalbame apie penkis, dešimt metų. Reikia pasilikti tokias kolekcines monetas, kurios visiškai nebuvusios apyvartoje ir atrodo kaip naujos – neįbrėžtos, neįdaužtos. Vienoje pasaulinėje svetainėje ir dabar idealios būklės lietuviško lito pradinė kaina būna vienas ar du doleriai. Tad pirma, jis turi būti geros kokybės, o dar geriau, jei jis jubiliejinis“, - žiniomis dalijasi A. Kontautas, taip ir neišdavęs, kiek daugiausiai yra gavęs už parduotą monetą ar banknotą.
Specialisto teigimu, idealios kokybės privalo būti ir banknotai - jei jie bent kartą lenkti per pusę, jų vertė krinta kone perpus. Tad jei planuojate pasilikti popierinių darių ir girėnų, maironių ar kudirkų - kaupkite tik tuos, kuriuos gaunate tiesiai iš banko.
Kolekcionavimas – rizikingas verslas
Lietuviškų pinigų pasiliks ir Lietuvos kolekcionierių gildijos vadovas Narimantas Savickas. Vyro teigimu, už išties vertingą monetą įmanoma gauti ir šimtus, ir tūkstančius.
„Viskas priklauso nuo monetos vertės. Pirmo Reicho, Antro Reicho monetų vertė visai kitokia, tai ne lietuviškos monetos. Žinoma, kažkas yra pirkęs ir sidabrinę lietuvišką monetą už 150 litų, o jos vertė dabar – virš 2000“, - sako N. Savickas.
Pasak gildijos vadovo, apyvartinių litų pasilikti neapsimoka, tačiau galima surizikuoti kaupiant įvairius jubiliejinius litus.
Paklaustas, kiek pats yra uždirbęs iš pinigų pardavimo, N. Savickas verslo paslapčių taip pat neišduoda.
„Rinka yra labai šokinėjanti. Šiuo metu ji nusistovėjusi, tačiau bet kada gali būti kainų šuolis, kai kažkas konkrečių monetų pareikalaus ir ypač, jei jos mažo tiražo“, - sako jis. Vyro teigimu, 5 tūkstančių tiražas tokiai šaliai kaip Lietuva jau yra didelis.
Lietuvos kolekcionierių gildijos vadovas sako pastebėjęs, kad lietuviškomis monetomis visgi daugiau domisi kolekcionieriai iš Lietuvos - esą vokietis greičiau investuos į vokiškas monetas.
„Retai žmogus investuoja į viso pasaulio monetas, labiau investuojama į auksines monetas. O mūsiškes – sidabrines – labiau perka lietuviai“, - apibendrina specialistas.
Lietuvos bankas: praturtėjimas iš lietuviškų pinigų - abejotinas
„Pinigai nėra vertingi savaime ir jų vertė auga lėtai. Dabar apyvartinių banknotų ir monetų yra išleista daug, tai jų vertė natūraliai nėra didesnė už tą, kuri ant jų pavaizduota. Galima pasilikti pinigų, tikintis, kad jie kažkada šiek tiek pabrangs, bet tai paprastai nutinka po kelerių, keliolikos ar net keliasdešimties metų.
Viskas priklauso nuo tiražo dydžio. Kai iškaldinami 3 - 4 tūkstančiai monetų, kolekcionierius iš anksto įsigydamas tokią monetą žino, kad didesnio tiražo nebus – 3 tūkstančiai ir viskas. Tada automatiškai vertė galėtų kilti, bet dabar, kai banknotų ir monetų išleista milijonai, tai tas lietuviškų pinigų pasilikimas siekiant praturtėti yra labai abejotinas.
Tikri kolekcionieriai, aišku, žino kitus receptus. Jie, pavyzdžiui, iš anksto užsisako pirmųjų serijos numerių pinigus ir panašiai. Tai yra amatas ir jie žino, kaip juo verstis. Paprastam žmogui, nežinančiam rinkos ir nežinančiam, kas yra vertinga, galima pasilikti labiau prisiminimui – jei vaikams ar anūkams paliksite, tų pinigų vertė vis vien šiek tiek pakils“.
Vidmanto Laurinavičiaus teigimu, situacija kiek kitokia su simbolinėmis monetomis. Pavyzdžiui,1997 metais Lietuvos banko ir lito 75-mečiui išleista moneta Lietuvos banko kasoje kainavo 500 Lt, o dabar jos kaina jau padidėjo 10-12 kartų.
Jis papasakojo, kad jei tiražas viršija paklausą - ją norinčių įsigyti kolekcionierių skaičių - daug tikėtis neverta. Vienas renka visas monetas, kitas tik tam tikros serijos – monetas su architektūros, gamtos paminklais, monetas apie sportą ir pan.
"Mūsų rinkoje dideliu tiražu laikomas 10 tūkstančių monetų kaldinimas. Toks tiražas neretai net neišperkamas, tai laukti, kol monetų vertė padidės, būtų šiek tiek naivu arba reikės labai ilgai laukti. Mažiausias tiražas – 1 tūkstantis monetų. Toks buvo Statutui išleistos monetos tiražas. Nedidelis ir pusantro tūkstančio tiražas – tiek buvo išleista monetų, skirtų Trakams, Katedrai, Nacionaliniam muziejui. Patrauklumas ir tema svarbūs, tačiau svarbiausia – tiražas. Pavyzdžiui, Jono Kazimiero 17 amžiaus šilingai yra visai nebrangūs, nes jų buvo prikaldinta milijardai ir archeologai vis dar atkasa didelius jų kiekius. Kitokia situacija su senosiomis lietuviškomis auksinėmis monetomis, kurių pasaulyje nedaug išlikę. Žinoma, praėjus 400 metų ir mūsų monetos bus kažkiek vertingos. Dabartinių monetų ir banknotų tiražas sumažės, nes dauguma turimus pinigus neš į banką ir išsikeis į eurus bei euro centus. Atspėti, kiek žmonių pasiliks – ar atsiminimui, ar vėlesniam pardavimui – sudėtinga“, - tikino V. Laurinavičius.
