24 zelandiečių nacionalinio charakterio ypatumai

Toli, labai toli, kažkur pietų Ramiajame vandenyne, yra pasakų šalis, kur gyvena keturi milijonai žmonių ir keturiasdešimt milijonų avių. Dar žinoma „svajonių šalies“ pavadinimu.

Nedaugelis ten yra buvę, bet visi nori nukakti. Manoma, kad žmonės toje šalyje, kitoje žemės rutulio pusėje, vaikšto aukštyn kojomis. Senovėje vietovė garsėjo kanibalais, dabar – regbio žaidėjais. Sostinė – Velingtonas, dar žinoma kaip Vėjų miestas arba Geriausios Pasaulio Kavos namai. Kava čia išties gera, žmonės draugiški, avys sočios ir retsykiais po kojomis sudreba žemė – kad nepamirštume, jog esame seismiškai aktyviame regione. Kia ora, arba sveiki atvykę į Naująją Zelandiją!

Kaip atpažinti zelandietį oro uoste?

Ilgalaikio stebėjimo rezultatai parodė, kad zelandiečius oro uostuose atpažinti sunku, bet įmanoma. Pagrindinis skiriamasis bruožas yra multino megztiniai, skirti šaltam klimatui, kopimui į kalnus ar slidinėjimui. Zelandiečiai juos dėvi nepriklausomai nuo metų laiko ar progos, apdairiai rinkdamiesi spalvas, leidžiančias susilieti su aplinka. O dar jie vilki nenusakomos spalvos džinsus ar maskuojamos spalvos kelnes ir aunasi batus, skirtus vaikščioti po kalnus. Dėl to oro uostų saugumo patikros punktuose sugaišta gausybę laiko.

Vyresnės moterys propaguoja natūralų, nei makiažo, nei plaukų dažų nepaliestą grožį. Jaunos merginos mūvi suplyšusias pėdkelnes, kūną apsitempia ryškiaspalvėmis trumpomis suknelėmis, veidą išsidažo indėnų karo spalvomis ir skrenda Londono kryptimi – užkariauti pasaulio. Vyrai kremta „McDonalds“ bulvytes, apsimeta, kad jų čia nėra, ir, jei nėra kitos išeities, leidžiasi užkariaujami.

Atšiaurios zelandiečių išvaizdos galėtų pavydėti net Antarktidos ledynai. Tačiau pakanka tik juos mandagiai užkalbinti, ir ledynai ims tirpti. Prasidės pasaulinis klimato atšilimas. Tačiau neilgam. Paskelbus laipinimą į skrydį, naujasis draugas jau bus pamiršęs jūsų vardą.

Ilgalaikio stebėjimo rezultatai taip pat parodė, kad zelandiečiai pastebėti viso pasaulio oro uostuose. Mokslininkai iki šiol bando kelti prielaidą, kad galbūt jie ten apsigyvenę. Gal kažkur, paslaptinguose oro uostų užkaboriuose, kur nosies nekiša net kruopščiausia valytoja, yra įsikūrusios Naujosios Zelandijos ambasados: kitaip iš kur zelandiečių būtų tiek daug visame pasaulyje, ir tiek mažai pačioje šalyje?

Zelandiečiai: dvidešimt keturi esminiai nacionalinio charakterio ypatumai

Kalba savita, sunkiai suprantama anglų kalbos atmaina, dar vadinama „kiwi English“.

Apsimeta, kad Australija neegzistuoja.

Kuria planus, kaip persikelti į Australiją, nes ten jau išvyko visi draugai ir artimieji.

Dievina regbį. Regbis mano religija, pasakytų bet kuris zelandietis.

Nacionalinė kino industrija yra kitas religinis objektas. Naujoji Zelandija visame pasaulyje išgarsėjo kaip „Žiedų valdovo“ filmavimo aikštelė.

(Tuo tarpu retas pasakytų esąs religingas tradicine prasme. Naujoji Zelandija pamažėle virsta pasaulietine valstybe.)

Pelnytai didžiuojasi tolerancija ir plačiomis pažiūromis. Moterys teisę balsuoti įgijo pirmosios pasaulyje 1893 metais. 2013 metais legalizuotos tos pačios lyties asmenų santuokos.

Tačiau tos tolerancijos ilgus dešimtmečius nepatyrė maoriai, kuriuos bandyta prievarta asimiliuoti.

„Maoriams bent jau geriau pasisekė nei Australijos aborigenams“, – į tai atšauna zelandiečiai ir yra beveik teisūs.

Jie kantrūs ir užsigrūdinę. „Internetas brangus ir lėtas“, – skundžiasi užsieniečiai. Į tai zelandiečiai atšauna: „Tai kas? Užtat jis yra.“

Žiemą jie sėdi kambaryje su striuke ir batais. Į atvykėlius, kurie tuo baisisi, žvelgia kaip į pamišėlius, kuriems būtų geriau atsipalaiduoti ir truputį išgerti.

Kitų kalbų nemoka. Visas pasaulis juk šiaip ar taip kalba angliškai. Atsidūrę angliškai nesuprantančioje aplinkoje, iš pradžių šiek tiek susidrovi, bet paskui truputį išgeria ir atsipalaiduoja.
Tiesa, visi moka maoriškai pasakyti bent jau „kia ora“.

Mokykloje yra mokęsi Naujosios Zelandijos ir Didžiosios Britanijos istorijos. Ir… viskas.

Jų žvilgsniai ilgesingai nukreipti Didžiosios Britanijos link, o pirštai nevalingai krapšto pinigus bilietui į Australiją.

Zelandiečiai blaškosi niekaip neatrasdami pusiausvyros tarp dviejų kraštutinumų. Anglija – jų dvasios tėvynė, o Australija – slapta svajonių šalis.

Jie svajoja, kad Australijoje nebūtų australų – pasipūtusių šunsnukių, sau priskiriančių visus Naujosios Zelandijos nuopelnus.

Kiekvienas zelandietis žino, kad aktorius Russellas Crowe (vaidinęs filmuose „Gladiatorius“, „Nuostabus protas“, „Vargdieniai“ ir galybėje kitų) yra jo tautietis. O kiekvienas australas atsainiai numos ranka, jog Crowe teisėtai priklauso Australijai. Ir netgi nusives parodyti prašmatnaus namo Sidnėjuje prie įlankos, kur Crowe buvo įsigijęs apartamentus. (Iš tikro Russelas Crowe gimė Velingtone. Jam vos sulaukus ketverių metų, šeima persikėlė į Sidnėjų, o sukakus keturiolikai metų visi grįžo atgal į Zelandiją.)

Jie tvirtina, kad pavlova – zelandietiškas desertas. O ne australiškas, kaip teigia tie saulėje persikaitinę australai, kurių pusė per artimiausią dešimtmetį išmirs nuo odos vėžio.

Jei pastarasis argumentas neįtikina, jie pasiguodžia, kad bent jau Richie McCaw yra tikras zelandietis iš Pietinės salos. Šį Naujosios Zelandijos regbio žaidėją, dabartinį nacionalinės regbio komandos „The All Blacks“ kapitoną, įsimylėjusios visos jaunesnės nei devyniasdešimt penkerių zelandietės, ir visos trokšta jo kūdikio.

Susitikimus jie organizuoja mažiausiai prieš savaitę. Ekspromtus vertina su karališku nepasitenkinimu. Čia jums ne Europa.

Kalėdas švenčia vasarą, puošia eglutę plieskiant karštai saulei, kepa mėsą ant grotelių, dalijasi dovanomis ir traukia į paplūdimius, kur galima atsipalaiduoti ir truputį išgerti.

Galvoja, kad yra labai paprasti, niekuo neišsiskiriantys žmonės. Tokiais ir siekia būti. Tokiais iš tikro ir yra.

Dažnai dėl to atsiprašinėja. Apskritai dažnai atsiprašinėja: už tai, kad užmynė ant kojos prekybos centre. Už tai, kad neužmynė. Už tai, kad yra.

Išoriškai labai tvirti, viduje labai trapūs. Dėl to ir jiems reikia atsipalaiduoti ir truputį išgerti.

Jie labai geri žmonės. Tokie geri, kad dažnai jų galima ir nepastebėti.

Kaip susidraugauti su zelandiečiais ir kaip su jais gyventi?

Leisti jiems atsipalaiduoti ir truputį išgerti.