Tai pirmadienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ pranešė paskirtasis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

„Buvo ne vienas kandidatas, buvo bent jau mano pasiūlymas ir teikimas trys asmenys. Nėra ką slėpti - t.y. Donatas Malaškevičius, Imuniteto valdybos vadovas“, - sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, trys kandidatai į policijos generalinio komisaro postą - Renatas Požėla, D. Malaškevičius ir Linas Pernavas - buvo lygiaverčiai varžovai. L. Pernavą paskirti generaliniu policijos komisaru, anot S. Skvernelio, buvo Prezidentės ir Premjero sprendimas.

„Atnešiau Premjerui tris pavardes, yra siūlymai, ką aš norėčiau matyti, buvo Vyriausybės vadovo sprendimas, Prezidentės nuomonė ir mes išrinkome tikrai patį stipriausią ir patį geriausią kandidatą. Bet t.y. mano pasiūlytas žmogus. Galutinį sprendimą padarė Vyriausybė", - tikino paskirtasis ministras.

Partijos tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas buvo pirmas asmuo iš, kurio paskirtasis vidaus reikalų ministras S. Skvernelis sulaukė siūlymo užimti šį postą.

„Tai buvo pirmasis. Neieškokime tikrai jokių sąmokslų teorijų. Aš visą laiką sakau tiesą. Tai buvo susitikimas Policijos departamente ir net nežinojau kokia intencija, ir tai buvo tikrai labai netikėta, tokia nelaukta žinia“,- sakė buvęs Policijos departamento vadovas.

LRT laidoje „Dėmesio centre“ – Edmundo Jakilaičio pokalbis su naujuoju ministru.

– Pone S. Skverneli, kodėl Jūs ėjote į ministrus, kokie motyvai?

– Motyvas vienas - priimti šį didelį iššūkį. Vieną iš pagrindinių plačios Vidaus ministerijos dalių sudaro viešasis saugumas, tad kalbant apie viešojo saugumo įstaigas, jų veiklos tobulinimą, efektyvumą, statutinių pareigūnų motyvaciją, socialines garantijas ir tam tikras perspektyvas, norėjau įsitikinti, ar tikrai neįmanoma. Būnant policijos vadovu ne kartą teko girdėti ir kalbėti, kad būtina daug ką padaryti, tačiau žodžiai būdavo kaip į sieną. Manau, nieko neįmanomo nėra. O ir šio posto siūlytojai sakė: imkis, pabandyk.

– Kalbėdamas apie sieną Jūs turite omenyje finansus? Ministras čia nedaug ką gali?

– Nebūtinai. Jeigu mes eisime ir prašysime pinigų, jų negausime, nes valstybėje pinigų tiek, kiek yra.

– Tačiau Jūs esate sakęs, kad kitų metų biudžete policijai prašėte keliasdešimties milijonų litų esminei struktūrinei reformai, bet nieko negavote?

– Jeigu būtų priimti atitinkami teisės aktai, nebūtume likę be nieko. Tada būtų aišku, kad mes neprašome papildomų pinigų, o įgyvendiname teisės aktus taupydami pinigus sistemos viduje, optimizuodami veiklą, atsisakydami funkcijų dubliavimo ir galbūt mažindami darbuotojų skaičių. Tie, kurie liktų, galėtų ir uždirbti oriai, ir darbą atliktų kokybiškiau.

– Policijos vadovai yra ne kartą pasisakę už klausimo svarstymą, kad, tarkime, prie policijos būtų prijungta STT arba FNTT, gal ir Viešojo saugumo tarnyba?

– Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos prijungimo net minčių nebuvo, nes jos visai kita misija. O kalbant apie Vidaus reikalų sistemoje veikiančias įstaigas, sujungimas neturėtų būti mechaninis. Tačiau, kai dirba viešojo saugumo pajėgos – policijos, pasieniečių, viešojo saugumo tarnybos ir jos viena kitą stebi arba vykdo kriminalinę žvalgybą tiems patiems objektams, tai nėra racionalu. Pajėgas, kurias turime, galime normaliai paskirstyti, kad jos nedubliuotų veiklos.

– Inicijuosite, kad Viešojo saugumo tarnyba būtų prijungta prie Policijos departamento?

– Tikrai neinicijuosiu. Pirmiausia ministerijoje padarysime viešojo saugumo plėtros strategiją: peržiūrėsime funkcijas ir pagal turimus resursus priimsime atitinkamus sprendimus. Pavyzdžiui, Estijoje nuo sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga policijos ir sienos apsaugos departamente bus 1 tūkst. eurų. Ir tai padaryta negaunant papildomo finansavimo, o optimizuojant vykdomas funkcijas. Kai mes kolegų iš Estijos paklausėme, kas sugebėjo priimti tokį sprendimą, mums buvo atsakyta, kad tai politinis sprendimas ir valstybinės svarbos reikalas.

– Pone S. Skverneli, Jūs ne kartą pabrėžėte savo nepriklausomumą, tačiau juk būsite siejamas su partija „Tvarka ir teisingumas“?

– Matyt, siejimas yra tas, kad šios partijos pirmininkas mane pasiūlė į pareigas ir kad ministerija pagal kvotą priklauso „Tvarkos ir teisingumo“ partijai. Tik tiek. Aš nesu šios partijos narys. Kai priėmiau šį pasiūlymą su tam tikromis sąlygomis, mes aptarėme, kad reikia daryti būtinus darbus ir nepolitikuoti.

– Tačiau Rolandas Paksas greičiausiai nebuvo pirmasis, iš kurio Jūs išgirdote pasiūlymą tapti ministru?

– Jis buvo pirmasis ir neieškokime čia jokių sąmokslo teorijų, aš visada sakau tiesą. Buvo susitikimas Policijos departamente, aš net nežinojau, dėl ko susitikimas vyks. Ši žinai man buvo netikėta ir nelaukta.

– Esate kada nors balsavęs už šią partiją?

– Esu aktyvus pilietis, dalyvauju visuose rinkimuose, balsuoju pagal sąžinę ir už tą politinę jėgą, kuri yra kažką padariusi ir turi perspektyvų. Tačiau balsavimas rinkimuose slaptas, tad detalių neatskleisiu. Nesu vienos politinės partijos šalininkas ir skirtinguose rinkimuose balsuoju skirtingai.

– Tačiau nepanašu, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ yra ta partija, su kuria norėtumėte būti siejamas?

– Kai buvau policijos vadovas, su visomis partijomis bendravau vienodai, neturėdamas simpatijų ir antipatijų. Taip elgsiuosi ir būdamas ministru.

– Ar kalbėdamas su R. Paksu minėjote, kad pats darysite sprendimus, būsite nepriklausomas?

– Taip, tai buvo viena esminių sąlygų. Tam ir yra ministras, kad jis sprendimus darytų su savo politinio ir asmeninio pasitikėjimo komanda.

– Kalbant apie Jūsų minėtą komandą: Vidaus reikalų ministerijoje galima daryti įtaką ne tik per ministrą, bet ir per viceministrus, partiją, kuri Jus delegavo. Tai rodo pradėti tyrimai. Greičiausiai bus norinčių per Jus kažkaip sutvarkyti reikalus?

– Manau, mano tarnyba policijoje parodė, kad tokie bandymai yra beprasmiai. Turiu savo nuomonę ir tvirtą stuburą, niekada prieš nieką nekeliaklupsčiavau, elgiausi dorai. Jeigu sakau, tai tik tiesą. O kalbant apie ministeriją ir kad nebūtų veikiama „per kažką“, manau, jog artimiausiomis dienomis rasime teisinį sprendimą. Ši ministerija unikali. Turėdama kriminalinės žvalgybos subjektus, ji privalo užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir tai gali padaryti labai lengvai. Manau, kad greitai išspręsiu šį klausimą. Panašiai ir policijos departamente buvo.

– Turite galvoje Imuniteto valdybą?

– Ir ją. Kriminalinės žvalgybos padaliniai yra Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Vadovybės apsaugos departamente, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje, policijoje, kad ir tuos pačius viešuosius pirkimus galima tinkamai sužiūrėti. Reikėtų sukurti tarpžinybinį padalinį, kuris vykdys tai, ką privalo. Kiti ministrai tokios galimybės neturi, o mes tą unikalią galimybę tikrai išnaudosime.

– Pabrėžėte, kad visada sakote tiktai tiesą. Tai kodėl policijos generaliniu komisaru skiriamas ne Jūsų pavaduotojas Renatas Požėla, o Kauno policijos vadovas Linas Pernavas?

– Buvo ne vienas kandidatas, aš pasiūliau tris asmenis.

– Kas trečias?

– Nėra ką slėpti – tai Imuniteto valdybos vadovas Donatas Malaškevičius. Visi trys buvo lygiaverčiai „varžovai“, vienos komandos nariai. Sprendimą priėmė premjeras ir Prezidentė, kadangi ji skiria generalinį komisarą.

– Jūs atnešėte Prezidentei tris pavardes ir ji išsirinko?

– Pavardes atnešiau premjerui. Buvo siūlymų, ką norėčiau matyti šiame poste, buvo ir Vyriausybės vadovo sprendimas, Prezidentės nuomonė ir mes išrinkome patį stipriausią ir geriausią kandidatą. Tai yra mano pasiūlytas žmogus.

– Prezidentė tarė galutinį žodį?

– Manęs buvo paklausta, kuris iš jų yra tinkamiausias ir gali eiti šias pareigas. Tai buvo L. Pernavas.

– Būdamas policijos vadovu, Jūs gana skeptiškai žiūrėjote į tai, kas vyksta kalbant apie valstybės finansus ir labai ženklų finansavimo didinimą krašto apsaugai, tuo tarpu policijai finansavimas didinamas labai nedaug. Kaip tai vertinate?

– Manau, kad tiek išorinis, tiek vidinis saugumas yra labai svarbūs ir lygiaverčiai, tačiau šios dienos prioritetas – grėsmės, kylančios išorėje. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, didesnis krašto apsaugos finansavimas yra logiškas ir pagrįstas, juolab, kad dalis finansų bus panaudota ir kai kurioms Vidaus reikalų ministerijos tarnyboms. Tikiuosi ir net neabejoju, kad ateityje mes turime atsigręžti į visą vidaus reikalų sistemą, tačiau ministerija tam turi tinkamai pasiruošti, kad neatsitiktų taip, kad gavus pinigų kiltų galvos skausmas, kaip juos įsisavinti. Jei sukursime tikrai gerą viešojo saugumo plėtros strategiją su finansavimo poreikiu, tą poreikį Seimas ir patenkins.