„Viena iš pagrindinių sričių, kuriai didėja finansavimas kitų metų biudžete, yra aplinkos apsauga, o šioje srityje du trečdaliai išlaidų augimo yra susiję su daugiabučių modernizacija. Panašu, kad Vyriausybė būstų renovaciją mato kaip vieną iš prioritetinių sričių. Kol kas nematau priežasčių, dėl kurių šis procesas galėtų strigti. Sudarytos pakankamai geros sąlygos, jaučiamas didelis gyventojų suinteresuotumas ir pakankamai lėšų yra skiriama šiam procesui paskatinti. Daugiabučių modernizacija yra teigiamas, nors ir trumpalaikis, makroekonomikos impulsas, nes suteikiama naudos labiausiai krizės metu nukentėjusiam statybų sektoriui“, – sako ekonomistas N. Mačiulis.
Jis pastebi, kad šiuo metu statybų sektorius pagal kai kuriuos rodiklius yra sugrįžęs į prieškrizinį laikotarpį. Tai lemia ne tik daugiabučių modernizacija, bet ir suaktyvėjusi naujų daugiabučių bei komercinės paskirties objektų statyba.
N. Mačiulis palankiai vertina šiuo metu siūlomas būstų modernizavimo sąlygas. „Manau, kad dabartinis siūlomas modelis yra patrauklus gyventojams. Sovietmečiu statyti daugiabučiai atrodo labai prastai. Galbūt kai kuriems gyventojams tai ir nėra svarbu. Yra ir tokių, kurie savo butų neremontuoja ir gyvena vos ne šiukšlynuose. Yra žmonių, kurie nevertina nei energetinio efektyvumo, nei estetikos. Bet man atrodo, kad daug maloniau gyventi estetiškai tvarkingai atrodančiame name ir rajone, kuriame visi namai atrodo tvarkingai. Namai, griūvančiais balkonais, spalvą praradusiomis sienomis, nėra patrauklūs“, - sako ekonomistas.
Anot jo, nemažiau svarbu po renovacijos sumažėjančios sąskaitos už šildymą: „Vyriausybės užduotis – suformuoti ir pasiūlyti patrauklų daugiabučių atnaujinimo finansavimo modelį, kad gyventojai nepajustų pokyčių savo šeimos biudžete. Pagrindinis šito namų modernizavimo proceso tikslas ir yra, kad atsiradusios papildomos išlaidos dėl renovacijos paskirstomos keliolikai ar keliasdešimčiai metų. Tuo laikotarpiu atitinkamai sumažėja ir būsto šildymo sąnaudos, kas turėtų reikšti, kad per dešimt ar daugiau metų visuminės išlaidos už butą nepasikeičia, o žmonės gyvena kokybiškesniame name.“
Tačiau, pasak N. Mačiulio, svarbu, kad įsibėgėjęs renovacijos traukinys nepatektų į vieną iš smegduobių.
„Yra daugiabučių, kuriuos geriau būtų nugriauti, o ne renovuoti. Taip, dėl renovacijos gali būti sukurtas trumpalaikis teigiamas makroekonominis efektas, sukurtos darbo vietos, bus apšildytas ir iš išorės sutvarkytas namas, bet jis gali būti fiziškai taip susidėvėjęs, kad jo gyvavimo trukmė, tikėtina, nesieks dešimtmečių. Bet čia ne ekonomistų ir ne pačių gyventojų užduotis nuspręsti, kuriuos daugiabučius reikia renovuoti, o kurių jau ne. Čia būtinas specialistų vertinimas. Kai kurios šalys nusidėvėjusius, prasto išplanavimo ir gyventi nebetinkamus daugiabučius tiesiog griauna ir stato naujus namus. Tam, kad galėtum nugriauti seną daugiabutį, reikia pastatyti naują ir perkelti ten gyventojus. Aišku, iškyla klausimas, ar visi sutiks kraustytis į naują namą, ar ne. Tai – daug sudėtingesnis procesas, nors kartais jis gali būti ekonomiškai efektyvesnis“, – pataria N. Mačiulis.
