Rezultatai nustebino eksperimento organizatores. Per dešimt minučių Gedimino prospekte apsikabino net aštuoni žmonės, Pilies gatvėje per tą patį laiką apsikabino penki žmonės.
„Manau, tai puikus rezultatas, turint galvoje tai, kad manoma, kad lietuviai yra uždaresni nei kitų tautybių žmonės ir dažniausiai vengia artumo su nepažįstamais žmonėmis”, – teigia kūrybinių industrijų studentė Tina Mockutė.
Žmonės noriai prieidavo, apsikabindavo, kai kurie stovėdavo apsikabinę net šiek tiek ilgiau nei įprasta apsikabinti su savu, pažįstamu žmogumi. „Tai labai geras jausmas, kai tu stovi užsidengęs akis, nežinai, kas prieis, o gal iš vis neprieis, tas momentas, kai žmogus prieina ir apsikabina, tu pajauti tą šilumos poreikį, norą ilgiau pastovėti apsikabinus, tada užlieja geros emocijos ir mane, ir nepažįstamąjį”, – sako Greta Aukštakytė, viena iš idėjos sumanytojų.
Merginos teigia, kad akivaizdu tai, kad žmonėms reikia asmeninio artumo su kitais žmonėmis, nes tai sukelia teigiamus išgyvenimus. Deja, daugelis vis dar stengiasi išvengti artumo su kitais žmonėmis tokiose situacijose. Daugelis iš mūsų vis dar nuleidžia akis įlipę į liftą arba įninka į savo mobilųjį, besistengdami išvengti kontakto su kitu žmogumi, autobuse visada ieško vietos atsisėsti nuošaliau, gatvėje stengiasi prasilenkti ir nesusiliesti rankomis ar pečiais, visa tai pastebima kiekvieną dieną.
Vis dėlto, yra kuo džiaugtis, visuomenė po truputėlį keičiasi, tampa atviresnė, džiugina tai, kad šis eksperimentas parodė, kad ne tik jaunuoliai bet ir vyresnio amžiaus žmonės priėjo apsikabinti, iš to suprantame, kad pasitikėjimas žmonėmis priklauso ne nuo asmens amžiaus ar kartos, kuriai priklauso, o labiau dėl asmeninių savybių.
Šis eksperimentas sukėlė daug šypsenų, net ir tiems, kurie neišdrįso apsikabinti ir praėjo pro šalį. Merginos džiaugiasi pavykusiu projektu ir ateityje organizuos dar keletą eksperimentų, kuriuos išvysite Vilniaus gatvėse.