Lapkričio 6 d. Prie PC „Mada“ iš Laisvės pr. į Viršuliškių g., nuo Žvėryno link kapinių, pirma juosta galima sukti tik į dešinę, antra ir likusiomis – važiuoti tiesiai ir į kairę. Dauguma vairuotojų tvarkingai laukia eilėje, norėdami sukti į dešinę pirmoje juostoje, kai kurie gudresni bando visus aplenkti ir įsirikiuoti arčiau sankryžos. Nieko neįprasto.
Tačiau vienas, pats „gudriausias“, be jokių posūkio signalų iš antros juostos suka į dešinę per žmones, einančius perėja, degant žaliam šviesoforo signalui. Numerių nepamačiau, greitai viskas įvyko. Nei praneši kam, nei bepasivysi tokį, kad bent pažiūrėtum į akis ir ties smilkiniu pirštą pasukiotum... Šiuo atveju nieko kažko ir nepadarysi.
Lapkričio 5 d. Narbuto gatvė, Narbuto stotelė ir skaudžioji Narbuto perėja, kurioje ne per seniausiai žuvo studentė. Moteris, išlipusi iš viešojo transporto, tvarkingai laukia prie perėjos, kol kas nors sustos ją praleisti. Kol dar neprivažiavau prie perėjos, pralėkė kokie penki automobiliai, pagailo moters, sustojau pirmoje juostoje. Žiūriu per kairįjį veidrodėlį, kas dedasi antrojoje juostoje. Parlekia pora mašinų ~80 km/h ir daugiau.
Moteris atsargi, neskuba, visus praleidžia (mano automobilis jau sustojęs prie perėjos) ir laukia, kol kas nors sustos antroje juostoje. Po kelių sekundžių pralekia dar vienas, po to – dar vienas, net nepristabdo. Dar po kelių sekundžių lenktyniaudami praskrenda automobilis ir motociklas (pastarasis aplenkė perėjoje ir lenktynes „laimėjo“).
Aš jau sėdžiu viena ranka nuspaudęs garso signalą, kita ranka mojuodamas moteriškei, kad toliau neitų jokiais būdais, nes tuoj kas „paveš“ nepakeliui bent keliolika metrų į šoną... Galų gale, po kokių 8 pralėkusių transporto priemonių, vienas sustoja. Moteris dar tik po kelių sekundžių išdrįso padėti pirmąjį žingsnį ir eiti per perėją.
Jeigu pirmuoju atveju kažko ypatingo nesugalvosi, tai antruoju jokios kitos išeities kaip tik padaryti toje vietoje kalniuką, kad visokie skraidantys ereliai-gaideliai būtų priversti bent pristabdyti. Apie pėščiųjų tiltą nekalbu, nes visi žinome, kiek laiko ir pinigų tai kainuotų.
Kasdien. Kasdien matau bent po vieną tokią ir panašią situaciją, važiuodamas tikrai nedidelį atstumą. Nuolatinis KET taisyklių pažeidinėjimas: A juostos užkištos „nelegalais“; greičio apribojimų nesilaikoma; nei rikiuojantis, nei sukant posūkio signalų nerodome; į žiedus išvis turbūt bent pusė vairuotojų įvažiuoti nemoka; Nuolatinis „lindimas“ į žiedą iš pirmos juostos (vis dažniau atsiranda ir dar įžūlesnių, kurie drąsiai iš antros juostos įvažiuoja į žiedą, nepaisydami nei vieno, važiuojančio žiedu). Nors imk ir nestok kokį kartą, trenkis ir pamokyk. Tačiau po to gaišk daug laiko draudimo įmonėse, pildyk įvairius dokumentus, ieškok, kur sutvarkyti automobilį ir t.t.
Greitai nusvyra rankos ir intuityviai tiesiog sustoji ir praleidi tokį. Pasikeiki, paburnoji ir toliau į „karo zoną“ kiekvieną rytą... Tokia jau kasdienybė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti mintimis ir požiūriu aukščiau išdėstyta tema? Tai galite padaryti žemiau: