Taupo energiją
Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad pagrindinis energiją taupančių lempučių privalumas yra energijos tausojimas. Apskaičiuota, kad jos sunaudoja apie 75 % mažiau energijos negu kaitrinės lemputės. Taip yra dėl to, kad pastarosios energiją naudoja ne tik šviesai skleisti, bet ir šilumai gaminti.
Energiją taupančios lemputės skleidžia net 90 % mažiau šilumos. Viską lemia skirtingas veikimo principas. Kaitrinės lemputės šviesą sukuria dėl įkaitusio jų viduje esančio volframo siūlo. Energiją taupančių lempučių viduje yra gyvsidabrio ir argono dujų, per kurias teka elektros srovė, todėl skleidžiami ultravioletiniai spinduliai.
Šie atsimuša į ypatingą lempų paviršių ir skleidžia šviesą. Energiją taupančios tausoja gamtą – kadangi jos efektyvesnės, mažiau išteklių reikia elektros energijai gaminti.
Brangios, bet ilgaamžės
Dauguma piktinasi, kad energiją taupančios lemputės kelis kartus brangesnės už kaitrines. Didesnė tik pradinė investicija, o paskui ji atsiperka. Nors kaitrinės lemputės pigesnės, tačiau tarnauja trumpiau. Jos šviečia maždaug iki 1000 val., o kokybiška energiją taupanti lemputė gali tarnauti net iki 15 000 val.
Apskaičiuota, kad Lietuvos namų ūkiuose visas kaitrines lemputes pakeitus energiją taupančiomis, būtų galima sutaupyti apie 87,5 mln. Lt. Tiesa, energiją taupančių lempučių nepatariama dažnai junginėti. Daugumą galima įjungti ir išjungti vos 3–6 tūkst. kartų.
Jeigu jos apšviečia koridorių, vonią, tualetą ar kitas patalpas, kuriose dažnai junginėjama šviesa, jų tarnavimo laikas gali labai sutrumpėti. Šiandien siūloma išeitis – tokiose vietose rinktis kompaktines dienos šviesos lemputes, kurias galima įjungti ir išjungti iki milijono kartų.
Šviesos spektras
Visos kaitrinės lemutės skleidžia gelsvą šviesą, o perkant energiją taupančią lemputę galima pasirinkti šviesos spalvą. Išskiriamos trys jų grupės:
šilta šviesa (Warm Light, iki 3000 K). Skleidžia šiltą geltono atspalvio šviesą;
šilta dienos šviesa (Warm Daylight, 3000–5000 K). Skleidžia šiltą baltą šviesą;
Šalta dienos šviesa (Cool Daylight, daugiau nei 5000 K). Skleidžia šaltą melsvą šviesą.
Rinktis galima pagal skonį, tačiau specialistai pataria namuose rinktis šiltą šviesą skleidžiančias lemputes. Jos sukuria jaukumą, gerina nuotaiką, padeda atsipalaiduoti. Šalta šviesa tinkamesnė darbo aplinkoje, muziejuose, ligoninėse. Ji kuria šaltesnę, oficialesnę ir griežtesnę atmosferą. Moksliškai įrodyta, kad šalta šviesa gali skatinti depresiją.
Lėčiau įsiplieskia
Kaitrinės lemputės pradeda šviesti vos paspaudus jungiklį, o taupančios energiją įsišviečia pamažu, per kelias ar keliolika sekundžių. Kol prie to nepriprantama, tai erzina. Dabar yra tokių lempučių, kurios įsijungia beveik taip pat greitai, kaip ir kaitrinės, tik kainuoja šiek tiek brangiau.
Dar vienas energiją taupančių lempučių trūkumas yra silpnėjanti šviesos kokybė. Lemputės gyvavimo pabaigoje jos skleidžiamas šviesos srautas gali susilpnėti beveik 30 %. Žemoje temperatūroje tokios lemputės taip pat šviečia blyškiau, net jeigu yra naujos. Jeigu ketinama apšviesti aplinką, kurios temperatūra nėra pastovi ir gali gerokai sumažėti, geriau rinktis specialias laukui skirtas energiją taupančias lemputes.
Pavojai sveikatai
Mokslininkai iki šiol nesutaria, ar energiją taupančios lemputės tikrai kelia pavojų sveikatai. Manoma, kad šios lemputės gali pabloginti epilepsija sergančių žmonių savijautą. Nors nėra įrodymų, kad jos gali sukelti traukulius, tačiau epilepsija sergantiems žmonėms energiją taupančių lempų apšviestoje aplinkoje neretai svaigsta galva, jie praranda orientaciją. Dėl to kaltinamas specifinis šviesos spektras.
Didžiosios Britanijos mokslininkai perspėja, kad šios lemputės skleidžia ultravioletinius spindulius. Jie gali pakenkti odai, ypač jei tarp šviesos šaltinio ir odos yra menkas atstumas. Taigi energiją taupančių lempučių verčiau nenaudoti staliniuose šviestuvuose.
Galiausiai šiose lemputėse yra gyvsidabrio. Vienoje energiją taupančioje lemputėje yra apie 5 mg šio elemento. Gyvsidabris nuodingas. Pakanka 100 mg šio lakiojo metalo, kad sveikatai kiltų rimtas pavojus, o 300 mg gali būti mirtina dozė.
Sudėtinga utilizuoti
Energiją taupančiose lemputėse yra gyvsidabrio, todėl jų negalima mesti į bendrą atliekų konteinerį. Joms sudužus, gyvsidabris ne tik garuos į aplinką, bet ir gali patekti į gruntinius vandenis ir juos užteršti. Šios lemputės priskiriamos prie pavojingų atliekų ir privalo būti utilizuojamos tik tam skirtose vietose.
Gyventojai jas gali palikti specialiose dėžėse, esančiose prekybos centruose, arba nuvežti į atliekų aikšteles ar kitas surinkimo vietas. Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 150 punktų, kur priimamos perdegusios energiją taupančios lemputės.
Lemputei sudužus uždaroje patalpoje, ją reikėtų kuo geriau išvėdinti. Lemputės šukes kruopščiai surinkti (neliesti plikomis rankomis), sudėti į stiklainį ir jį sandariai užsukti. Vietą, kur lemputė sudužo, būtina išvalyti drėgnu skuduru. Siurbti negalima, nes oro cirkuliacija tik dar labiau išsklaidys gyvsidabrio garus. Surinktas šukes pristatyti į energiją taupančių lempučių surinkimo punktą.
Įdomu
Per 2013 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje perdirbta daugiau nei 80 % visų parduotų energiją taupančių lempučių. 2012 m. jų perdirbta beveik trečdaliu mažiau.
Didžiąją dalį energiją taupančių lempučių perdirbti atiduoda įmonės. Žmonių atiduotos lemputės sudaro vos 5 %.
64 % lietuvių perdegusias taupiąsias lemputes išmeta kartu su bendromis šiukšlėmis.
2010 m. Didžiojoje Britanijoje pasipylė skundai, kad namuose pradėjo savaime persijunginėti televizoriaus kanalai, reguliuotis garsas ir kt. Paaiškėjo, kad dėl to kaltos energiją taupančios dienos šviesos lemputės. Jos skleidžia infraraudonuosius spindulius, į kuriuos reaguoja televizoriaus valdymo pultelis.
Energiją taupančios lemputės sukurtos dar 1900 m., bet masiškai jas gaminti buvo per brangu, todėl vartotojų namus šis išradimas pasiekė tik 1999 m. Jų išradėja yra „General Electric“ įmonė.
Dauguma energiją taupančių lempučių netinka šviestuvams, kuriuose gali būti reguliuojamas šviesos intensyvumas. Tokių lempučių skleidžiama šviesa paprasčiausiai negali būti blankesnė ar ryškesnė.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
