Pirmiausiai diplomatas atsiprašo žurnalistų.
„Pirmiausia, nuoširdžiai atsiprašau Lietuvos žurnalistų, jeigu savo pasisakymu Jus įžeidžiau ar kvestionavau Jūsų profesionalumą. Mūsų šalies nepriklausomybės aušroje pats esu ragavęs žurnalisto duonos, šalies žiniasklaidoje turiu nemažai gerų bičiulių, kurių profesionalumą, atsidavimą, tarnystę savo profesijai ir kraštui nuoširdžiai vertinu. Aš gerbiu ir didžiuojuosi žodžio laisve Lietuvoje, ko labai pasigendu Rusijoje ir tik linkėčiau, kad šioje šalyje, o tai pat ir kitose šalyse, kur užgniaužiama laisva žiniasklaida, alternatyvi politinė ir pilietinė nuomonė, būtų gerbiama žodžio laisvė, pilietinė visuomenė ir politinė opozicija“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašo V. Ušackas.
Tiesa, savo žodžių politikas išsižada tik iš dalies – jis ragina „išsamiau ir objektyviau“ vertinti didžiosios kaimynės veiksmus ir padėtį Rusijoje.
„Manau, kad tobulėjimas neturi ribų. Tad noriu palinkėti, kad mes, lietuviai, būdami kaimynystėje, suprasdami rusų kalbą, kultūrą ir tradicijas, išsamiau ir objektyviau įvertintume procesus, tame tarpe ir tokius sudėtingus ir pavojingus, kaip konfliktas Ukrainoje, neteisėti Rusijos veiksmai bei procesai pačioje Rusijoje. Apie tai ir kalbėjau bei savo vertinimais dalinausi su nuostabia ir kritiškai mąstančia auditorija – Kauno Technologijos Universiteto studentais“, - teigia V. Ušackas.
DELFI primena, jog diplomato pareiškimai sukėlė pasipiktinimą ir tarp konservatorių, kurie 2008 m. delegavo V. Ušacką į Lietuvos užsienio reikalų ministro postą. Tiesa, partijos lyderis Andrius Kubilius neskuba smerkti kolegos – esą ambasadoriaus pareiškimas apie žiniasklaidą neatitiko bendro V. Ušacko kalbos Kaune konteksto.