Jonavos miškų urėdijos urėdas Rolandas Skuja, skatindamas pasidomėti plynųjų kirtimų nauda, pirmiausiai pažymėjo, kad tam tikrais atvejais tai vienintelis tinkamas miško atkūrimo būdas.
„Yra tokių medynų, pavyzdžiui, juodalksnynų ar pelkinių medynų, kurių kitaip neatkursime, tik plynaisiais kirtimais. Medynų kirtimo būdo parinkimas priklauso nuo daugelio faktorių – tai medyno amžius, augavietė, pomiškio gausa ir būklė, medyno būklė, teritorijos, kurioje yra miškas, gamtosauginis režimas“, – nustatytą tvarką pabrėžė R. Skuja.
Miško atkūrimas taip pat turėtų būti suvokiamas kaip būtinybė. Urėdas akcentavo, kad plynieji kirtimai yra svarbūs tiek miškui ir jo augalijai, tiek ir jame gyvenantiems paukščiams ir gyvūnams.
„Plynieji kirtimai yra miške esančios atviros teritorijos, kurių vietoje vėliau auga jaunuolynai, ganosi miško žvėrys, peri paukščiai. Pavyzdžiui, pas mus pastebimai pagausėjo gervių. Juodalksnynų plynose biržėse, kurios jau atsikūrinėja, atauga maži alksniukai, o tai gervei perėti yra palankiausia vieta.
Be to, iškirtus plyną biržę, ten formuojasi šiokia tokia pamiškės struktūra. Būtent pamiškėje gyvena apie 80 procentų visos miško faunos. Taigi, tokioje naujoje pamiškėje padidėja maistinė bazė – čia būna daugiau šviesos, kitokie augalai pradeda augti“, – apie plynųjų kirtimų svarbą pasakojo R. Skuja.
Pasak urėdo, žmonės turėtų žinoti, jog visi kirtimai vykdomi tiksliai pagal įstatymais apibrėžtas normas. O valstybiniuose miškuose reikalavimai yra taikomi dar griežčiau nei kitur.
„Miško kirtimo taisyklėse nurodoma, kad, vykdant plynuosius kirtimus, hektare turi būti palikta ne mažiau nei 7 biologinės įvairovės medžiai. Valstybiniams miškams įsipareigojimai yra didesni – hektare mes paliekame po 10 medžių. Pasirinkus miško atkūrimo plynaisiais kirtimais būdą, paliekamų biologinės įvairovės medžių tikslas yra tas, kad girioje liktų seni medžiai, turintys gamtinę brandą. Tai labai svarbu dėl daugelio tokių priežasčių, kaip vabalų, kerpių, grybų rūšių išsaugojimas. Kai kurios iš jų veisiasi tik senoje medienoje“, – paaiškino Jonavos miškų urėdijos atstovas.
Plynasis kirtimas nereiškia, kad kirtavietė bus palikta likimo valiai. Urėdas patikslina, kad visais atvejais, kuomet kirtavietė nebūna tikslingai paliekama savaime želti, per trejus metus yra pasodinamas naujas miškas. Dėl to po 10-20 metų kirtavietės vietoje tikimasi matyti naują mišką.
„Daugeliui asmenų, nesusijusių su miškininkyste, atrodo, jog atsirandant tokioms kirtavietėms miškų tiesiog negali daugėti. Dėl to manoma, kad yra pateikiama ir ne visai tiksli statistika dėl miškų daugėjimo. Svarbu suprasti, jog iš tikrųjų daugėja miško žemės, kurioje auga ir augs miškas, pasodinti ar savaime išdygę jauni medeliai.
Be to, visos kirtavietės atkuriamos sodinant arba joms savaime atželiant. Tai darydami žinome, kad po dešimties ar dvidešimties metų čia grybauti, uogauti ir ilsėtis sugrįš tie patys asmenys, kurie dabar išsigando kirtavietės“, – su plynaisiais kirtimais susijusius mitus sklaidė R. Skuja.