Lenkija yra Europos Sąjungos narė nuo 2004 m. Lenkija – tai viena didžiausių bei daugiausiai gyventojų turinčių ES šalių.
Lenkijos kelias į Europos Sąjungą
Iki 1989 m. Lenkija priklausė Ekonominės savitarpio pagalbos tarybai (ESPT). Tačiau jau 1988 m. rugsėjį Lenkijos politikai nutarė užmegzti diplomatinius santykius su Europos Bendrija bei pasirašė sutartį tarp Lenkijos ir Europos ekonominės bendrijos. Kitais metais buvo inicijuota PHARE programa, kuri buvo skirta Lenkijos ir Vengrijos ekonominėms reformoms remti. Ši programa rėmė politinių ir ekonominių reformų vykdymą Vidurio Europoje.
1990 m. gegužės 25 d. Lenkija pateikė oficialų prašymą pradėti derybas dėl Asociacijos sutarties su Europos Bendrija. Ši sutartis, vadinama Europos sutartis, buvo pasirašyta 1991 m. gruodžio 16 d., o įsigaliojo 1994 m. vasario 1 d.
1993 m. Europos Vadovų Taryba nustatė Kopenhagos kriterijus, kurie patvirtino kvalifikacinius reikalavimus valstybėms, norinčioms tapti ES narėmis. 1994 m. balandžio 8 d. Lenkija įteikė oficialią paraišką tapti Europos Sąjungos nare. Tačiau tik 1997 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti derybas su šešiomis ES narystės siekiančiomis valstybėmis: Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovėnija, Estija ir Kipru.
1998 m. kovo 31 d. Lenkija pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Prieš pradedant derybas buvo peržiūrėtas Lenkijos vidaus teisės normų suderinamumas su Bendrijos teise, vadinamas „screening“ (liet. atranka). Visi klausimai, susiję su Lenkijos integracija į Europos Sąjungą, buvo koordinuojami Europos Integracijos Komiteto, kuris buvo įkurtas 1996 m. spalio mėn.
2003 m. balandžio 16 d. Lenkija pasirašė stojimo į ES sutartį. 2003 m. birželio 7–8 d. Lenkijoje vyko visuotinis referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje. Už narystę balsavo 77,45 proc. rinkėjų, prieš – 22,55 proc. Referendume dalyvavo 58,85 proc. rinkėjų.
2004 m. gegužės 1 d. Lenkija ir kitos devynios Europos šalys įstojo į Europos Sąjungą.
Lenkijos narystė Europos Sąjungoje
Lenkija ir Europos kaimynystės politika
Lenkija daug prisidėjo prie Europos kaimynystės politikos. Jos dėka ES išorės politikoje atsirado Rytų matmuo. Europos Sąjunga susidomėjo Rytų Europa ir pradėjo demokratijos plėtrą šiame regione. ES pradėjo daug dėmesio skirti tokioms šalims kaip Ukraina, Baltarusija, Moldova, Azerbaidžanas, Armėnija ir Gruzija.
Prieš Lenkijos integraciją į Europos Sąjungą, Lenkijos politikai bandė sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis. Šios pastangos buvo įdėtos tam, kad po ES plėtros Europos žemyne nesusikurtų naujos skiriamosios linijos.
Jau 1998 m. Lenkijos užsienio reikalų ministras prof. Bronisławas Geremekas ragino sukurti ES išorės politikoje Rytų matmenį. 2002 m. Lenkijos prezidentas Aleksander Kwaśniewskis iškėlė Rygos iniciatyvą, kuri turėjo sustiprinti Vidurio, Rytų ir Pietų Europos šalių ryšius. Regioninis bendradarbiavimas, apimantis 17 šalių, turėjo remti transformacijos procesus ir kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu. 2003 m. kovo mėn. Varšuvoje vyko konferencija „Rygos iniciatyva – Europa be padalijimų“. Lenkija pasinaudojo savo pirmininkavimu Vidurio Europos Iniciatyvoje tam, kad padidinti Europos Sąjungos susidomėjimą Rytų Europa. Lenkija siūlė vykdyti lanksčią ES užsienio politiką ir plėtoti individualius santykius su kiekviena Rytų Europos valstybe bei stiprinti žmogiškuosius santykius.
Lenkija aktyviai dalyvauja Rytų partnerystės iniciatyvoje. 2010 m. sausį Ispanijos pirmininkavimo ES Tarybai metu Lenkija organizavo Rytų partnerystės seminarą, kuriame buvo aptariama ES parama Rytų Partnerystės šalims. 2010 m. gegužę Lenkijos užsienio reikalų ministro R. Sikorskio iniciatyva Sopote vyko neformalus ES ir Rytų Partnerystės šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Susitikimo metu buvo nutarta sukurti Rytų partnerystės iniciatyvos „draugų grupę“, kuri vienytų tokias šalis kaip Rusija, norinčias dalyvauti Rytų partnerystės programose ir būti informuotomis apie jas. Rytų partnerystės iniciatyvos „draugų grupė“ turėjo įrodyti, kad Rytų partnerystė nėra Europos Sąjungos priešiško nusiteikimo prieš Rusiją įrodymas.
Rytų partnerystė buvo vienu iš prioritetų Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Lenkija siekė sustiprinti Rytų Europos kaimynystės politiką. Antrasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas vyko Varšuvoje 2011 m. rugsėjo 29-30 d., kuriame dalyvavo visų Europos Sąjungos šalių ir penkių Rytų partnerystės valstybių ar vyriausybių vadovai bei Europos Sąjungos institucijų atstovai. Baltarusija buvo vienintelė Rytų partnerystės šalis, kuri nedalyvavo susitikime.
Susitikimo metu buvo priimta Jungtinė deklaracija, kurioje buvo rašoma apie tolesnį bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos ir Rytų partnerių. Deklaracijoje buvo pabrėžta, kad bendradarbiavimas yra pagrįstas bendromis vertybėmis, buvo pripažinti europiniai siekiai Rytų partnerystės šalių bei buvo paskelbtas Rytų partnerystės šalių pasirengimas integruotis į ES vidaus rinką, o ateityje buvo planuojama sukurti bendrą ekonominę erdvę, kuri apimtų ES ir Rytų partnerystės šalis. Deklaracijoje akcentuota buvo vizų režimo supaprastinimo bei visiškas jo liberalizavimo reikšmė. Be to, nurodyta buvo, kad iki 2011 m. turėtų būti baigtos derybos dėl asociacijos susitarimo su Ukraina bei turėtų prasidėti derybos dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos sukūrimo tarp ES bei Gruzijos ir Moldovos. Susitikimo metu buvo apibrėžti partnerystės tikslai artimiausiems porai metų.
Siekiant pagerinti sektorių bendradarbiavimą tarp ES ir Rytų partnerystės šalių, Lenkija savo pirmininkavimo ES Tarybai metu organizavo daug susitikimų ministrų lygiu bei aukštesniųjų pareigūnų ir ekspertų susitikimus.
Lenkija ir ES bendra užsienio ir saugumo politika
Lenkija skeptiškai žiūri į ES bendrą užsienio ir saugumo politiką bei pasisako prieš didesnių galių suteikimą Europos Sąjungai užsienio ir saugumo politikos srityje. Tokios ES šalys kaip Prancūzija ir Vokietija nori palankesnių santykių su Rusija. Tačiau Lenkija turi įtemptus santykius su Rusija ir nenori keisti savo politikos Rusijos atžvilgiu. Be to, Lenkija bijo, kad didesnės ES kompetencijos užsienio ir saugumo politikos srityje pažeis Lenkijos nacionalinius interesus ir suverenumą.
Lenkija skeptiškai žiūri į ES galimybes saugumo ir gynybos politikoje, todėl pirmenybę teikia santykiams su NATO ir JAV. Lenkija dalyvauja ES krizių valdymo operacijose. Lenkijos kariai dalyvavo arba dalyvauja ES misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Makedonijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Moldovos ir Ukrainos pasienyje, Irake, Gruzijoje, Afganistane, Kosove, Somalyje, Malyje.
Lenkija ir Europos Sąjungos plėtra
Lenkija remia tolesnę Europos Sąjungos plėtrą bei atkreipia dėmesį į būtinybę panaikinti derybų dėl narystės atitolinimą. Lenkija remia Juodkalnijos, Serbijos ir Turkijos siekius tapti ES narėmis. Lenkija pritarė sprendimui suteikti Albanijai kandidatės į ES statusą.
Lenkijos politikų nuomone, priėmimas visų Balkanų valstybių ir Turkijos į ES įrodys, kad ES vidaus transformacija yra baigta, be to šių šalių narystė Europos Sąjungoje sustiprins viso regiono stabilumą. Lenkija dalyvauja neformalioje grupėje (Talino grupė), remiančioje ES plėtrą. Talino grupėje dalyvauja Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Čekija, Vengrija, Rumunija, Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.
Chronologija
1988 m. rugsėjo 16 d. – Lenkija užmezgė diplomatinius santykius su Europos Bendrija.
1989 m. liepos 14 d. – Inicijuota PHARE programa.
1989 m. rugsėjo 19 d. – Pasirašyta Lenkijos ir Europos Bendrijos sutartis dėl prekybos bei komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo.
1990 gegužės 25 d. – Lenkija pateikė oficialų prašymą pradėti derybas dėl Asociacijos sutarties su Europos Bendrija.
1991 m. gruodžio 16 d. – Europos sutarties tarp Lenkijos ir Europos Bendrijos pasirašymas.
1993 m. birželio 21–22 d. – Europos Vadovų Taryba nustatė kvalifikacinius reikalavimus valstybėms, norinčioms tapti ES narėmis, kurie yra vadinami Kopenhagos kriterijais.
1994 m. vasario 1d. – Europos sutarties įsigaliojimas.
1994 m. balandžio 8 d. – Atėnuose Lenkija įteikė oficialią paraišką tapti Europos Sąjungos nare.
1995 m. birželio 26–27 d. – Kanuose paskelbta Baltoji knyga.
1996 m. spalio 3 d. – Veiklą pradeda Europos Integracijos Komitetas.
1997 m. gruodžio 12–13 d. – Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti derybas su Lenkija bei kitomis šešiomis valstybėmis, siekiančiomis tapti ES narėmis.
1998 m. kovo 31 d. – Briuselyje pradėtos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje.
2000 m. gruodžio 7–12 d. – Europos Vadovų Taryba susitarė dėl Nicos sutarties, kurioje buvo numatytos reformos, turinčios padėti Europos Sąjungai geriau funkcionuoti po plėtros. Nicos sutartis buvo pasirašyta 2001 m. vasario 26 d., o įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d.
2002 m. spalio 9 d. – Europos Komisija paskelbė Lenkijos įstojimo į ES datą.
2002 m. gruodžio 13 d. – Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime pabaigtos Lenkijos derybos dėl ES narystės.
2003 m. birželio 7–8 d. – Visuotinis referendumas dėl Lenkijos narystės Europos Sąjungoje.
2004 m. gegužės 1 d. – Lenkija tampa Europos Sąjungos nare.
2004 m. birželio 13 d. – Rinkimai į Europos Parlamentą.
2004 m. spalio 29 d. – Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovai ir užsienio reikalų ministrai pasirašė Sutartį dėl Konstitucijos Europai.
2005 m. gruodžio 17 d. – Europos Sąjungos lyderių derybos dėl 2007–2013 m.
ES biudžeto. Lenkija iš ES Sanglaudos fondo ir ES struktūrinių fondų gavo daugiau nei 67 mld. eurų paramą.[20]
2007 m. birželio 21–23 d. – ES viršūnių susitikime Briuselyje nuspręsta dėl ES Tarybos balsavimo sistemos pakeitimų.
2007 m. gruodžio 13 d. – ES aukščiausiojo lygio susitikime Lisabonoje buvo pasirašyta Lisabonos sutartis, reformuojanti Europos Sąjungą.
2007 m. gruodžio 21 d. – Lenkijoje įsigalioja Šengeno sutartis.
2011 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d. – Lenkijos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.
2014 m. gegužės 25 d. – Rinkimai į Europos Parlamentą.
Autorės naudoti šaltiniai pateikiami „Vikipedijos“ puslapyje. Visas jos straipsnių sąrašas „Vikipedijoje“: Višegrado grupė; Partnerystė taikos labui; Veimaro trikampis; Du plius keturi sutartis; Tarptautinis Višegrado fondas; Europos Integracijos Komitetas; Lenkija Europos Sąjungoje; Vidurio Europos Iniciatyva; Baltoji knyga Lenkija–ES; Sisteminė transformacija Lenkijoje; Lenkijos Respublikos konstitucija.