Viktorija taip pat manė, kad 12-oje klasėje prasidėję alpimai – streso, kurį kėlė baigiamieji egzaminai, pasekmė. Klydo. Jau tuomet, prieš daugiau nei 20 metų, Viktorijai iš tiesų pasireiškė pirmieji cukrinio diabeto požymiai.
Jau sirgo, bet nežinojo
Viktorija cukriniu diabetu oficialiai serga septynerius metus. O neoficialiai, kaip pati įtaria – nuo 12 klasės. „Niekada nesiskundžiau sveikata. Dirbau vadovaujamą darbą. Ir tik tada, kai pradėjo kankinti beprotiškas nuovargis, kai atrodė, kad nukrisiu ir neatsikelsiu, nutariau apsilankyti pas gydytoją“, – apie savo pirmuosius sveikatos negalavimus pasakoja jauna moteris.
Viktorija tęsia pasakojimą: „Buvau karjeristė. Tad tokie pojūčiai kaip migrena ar penktadieniniai galvos skausmai man atrodė normali savijauta. Todėl maniau, kad iš gydytojo išgirsiu, jog mano žemas hemoglobinas, trūksta vitaminų ir apskritai, reikia daugiau ilsėtis ir savimi rūpintis“.
Tąkart ji išgirdo tai, ko nesitikėjo ir net neįtarė. „Diagnozė prikalė prie sienos. Ir tik tada, atsukusi laiką atgal supratau, kad greičiausiai liga manyje gyvena jau nuo mokyklos baigimo“, – prisimena Viktorija.
Iki šiol disciplina – kančia
„Aš vaišinu kava ir desertu“, – tariau Viktorijai, kai susitikome viename Vilniaus restoranų. „Ačiū, bet aš jau pietavau“, – atsakė Viktorija. Ir tik tuomet supratau, kad pasielgiau visai neapgalvotai.
„Labai sunku, bet stengiuosi laikytis tinkamos mitybos ir rėžimo kiek galėdama. Apskritai, diagnozė paveikia visą šeimą, visi turime keisti savo mitybos įpročius. Todėl ir sakau, kad cukrinis diabetas – ne liga, o gyvenimo būdas“, – kalba moteris.
Tinkama mityba sergant cukriniu diabetu yra ypatingai svarbi. „Tas nuolatinis angliavandenių skaičiavimas, patikėkite manimi, yra aukštoji matematika. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad tikrai neužtenka sergančiajam tiesiog pasakyti, kad dabar negalėsi valgyti vienų ar kitų produktų. Jį reikia mokyti, su žmogumi reikia dirbti – analizuoti jo mitybos įpročius ir padėti susidaryti meniu, pagal kurį nuo šiol reikės gyventi“, – įsitikinusi Viktorija.
Per septynerius metus Viktorija jau įgudo gaminti ir valgyti tai, kas tinka. Pusryčius, pietus ir vakarienę ji valgo visada. Tačiau labai stengiasi laikytis gydytojo nurodymų – valgyti 5-6 kartus per dieną ir netgi naktipiečius. Visgi galiausiai prisipažįsta – ta kasdienė disciplina jai vis dar kančia.
Regėjimo blogėjimas sužlugdė karjerą
Cukrinis diabetas – kontroliuojama, bet labai grėsminga liga, nes kartu su liga gali pasireikšti ir daugybė komplikacijų. Viena skaudžiausių – regėjimo sutrikimas ar net jo praradimas.
Viktorijai regėjimas pradėjo prastėti prieš maždaug 6 metus. Tai sugriovė jos karjerą. Kaip pati sako – darbdaviui nėra reikalingas žmogus, negalintis šimtu procentų atlikti savo darbo, o ir kolegų juk neprišokdinsi.
„Praradusi darbą bandžiau domėtis, ar galėčiau gauti invalidumą. Paaiškėjo, kad jį gaučiau tik tokiu atveju, jeigu visai nematyčiau, – prisimena moteris. – Tuomet supratau, kad reikia kažką daryti. Aš tokia, kad negaliu nustygti vietoje. Be to, juk geras maistas ir taisyklingas jo derinimas kainuoja. Todėl susiradau darbą, kuris tinka mano ligai. Esu nekilnojamojo turto brokerė. Pasakysiu atvirai, man patinka ši veikla.“
Apie Viktorijos ligą darbdavys žino: „Jis privalo žinoti tam, kad galėtų man padėti, jeigu pasijausčiau blogai. Žino ir kolegos. Komandoje esu ta, kuri skatina sveikiau maitintis, labiau save prižiūrėti“, – pasakoja moteris.
„Sakoma, kad vienas lauke – ne karys. Nesutinku. Kariu ir net būdamas vienas gali būti tada, kai esi stiprios dvasios, tvirto charakterio, jeigu nepasimeti įvairiose situacijose, esi optimistas ir tave supa mylimi žmonės. Tačiau jeigu susiduri su finansiniais sunkumais, turi daug problemų, vienas niekaip nesusitvarkysi“, – savo pasakojimą užbaigia Viktorija.
Tarptautinės diabeto federacijos Atlaso duomenimis, pernai Lietuvoje 20-79 m. amžiaus žmonių grupėje diabetas buvo nustatytas beveik 111 tūkst. gyventojų ir net 38,90 tūkst. sergančiųjų diabetu liga yra dar nediagnozuota.
Tuo metu, kai pas mus pirmą kartą apsilankė Viktorija, pakitimai akies dugne jau buvo, tačiau regėjimas nebuvo pablogėjęs. Deja, tinklainės pokyčiai sparčiai progresavo.
Prastėjant regėjimui Viktorijai pusantrų metų buvo taikytas gydymas lazeriu. Šis metodas pasireiškusią akių komplikaciją stabilizuoja, tačiau prarasto regėjimo nebeatstato, nes taikant lazerį tinklainėje susiformuoja randai. Viktorijos regėjimas ir toliau prastėjo, todėl buvo nuspręsta atlikti akies operaciją.
Viktorijai – diabetinis geltonosios dėmės paburkimas. Pasaulyje pirmo pasirinkimo gydymas šiai komplikacijai yra injekcijos į akies stiklakūnį kraujagyslių endotelio augimo faktorių slopinančiais vaistais. Pastarieji regėjimą ne tik stabilizuoja, bet netgi gali jį pagerinti. Deja, Lietuvoje gydymas šiais vaistais pacientams, sergantiems cukrinio diabeto sukeltu diabetiniu geltonosios dėmės paburkimu, valstybės nekompensuojamas.
Apskritai, galime tik pasidžiaugti, kad Viktorija pas mus pateko laiku – kol regos komplikacija nebuvo stipriai pasireiškusi. Kad ir kiek yra stengiamasi kalbėti apie cukrinį diabetą ir jo sukeliamas komplikacijas, vis dar dauguma pacientų į mus kreipiasi tuomet, kai regėjimas būna stipriai pablogėjęs. Sergantieji turėtų aktyviau domėtis savo liga ir jos sukeliamomis komplikacijomis. Kuo anksčiau į mus kreipsis, tuo labiau jiems galėsime padėti.
