Mažylis, maždaug 1,5 mėn. Deksteris buvo rastas rėkiantis ir kone paskendęs rudeninių lapų šusnyje. Kaip ten atsirado vienišas, sergantis kačiukas, neaišku, bet jis ten buvo ir savo skardžiu balseliu bandė visiems apie tai pranešti, akivaizdžiai jausdamas, kad tai – ne ta vieta, kurioje jis dabar turėtų būti.
Deksterio akytės buvo stipriai supūliavusios, sulipusios, raudonos. Iš pradžių net nebuvo aišku, ar jis dar galės matyti. Kadangi tuo metu neturėjome nei laisvų globėjų, o visi narvai „Naminukų“ kambarėlyje buvo užimti, teko patalpinti ligoniuką į klinikos stacionarą.
Pradėjus gydymą, situacija palaipsniui gerėjo ir tapo akivaizdu, kad viena Deksterio akelė atgauna ne tik skaidrumą, bet ir regėjimą, deja, kita ateityje gali likti su „balkšvu debesėliu“. Kol kas nuo tos akytės dar nespėjo pasitraukti raudonumas, bet jeigu vaistai ir toliau taip gerai veiks, netrukus vaizdelis bus gražesnis! Nežinau, ar kada pavyks rašyti kitaip (o gal ir nerašom, kai situacija būna pakenčiama), bet šiuo metu išgyvenam labai nelengvą laikotarpį, visos bėdos susidėjo į krūvą: užpuolę kačiukus rudeniniai virusai, skaudūs praradimai ir, žinoma, milžiniškos sąskaitos, kurių arba iš karto nesugebam apmokėti arba apmokėjus drebam galvodami, kaip reiks toliau išlaikyti visą gaują globotinių.
Prašome visų, kas galit nors trupinėliu padėti Deksteriui ir prisidėti prie jo gydymo bei stacionaro išlaidų, tą padaryti galite paaukodami į „Naminukų“ sąskaitą mokėjimo paskirtyje nurodydami „Sveik, Dexteriuk!“ (tai būtų ne tik auka, bet ir nuostabus palinkėjimas). Taip pat, jei tik norite ir turite galimybę šiam gražuoliui pūkuotukui (o jis tikrai toks bus!) po gydymo padovanoti namus, skambinkite „Naminukams“ tel.nr. 8 648 30077 (Vilnius) (jei negalime atsiliepti, laukiame žinutės).