Kaip palygino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas habil. med. dr. prof. Audrius Aidietis, ši civilizacijos liga ardo žmogaus signalizacijos sistemą. Kai ardomas įspėjamasis mechanizmas, tik laiko klausimas, kada gesti pradės kiti žmogaus mechanizmai.
Civilizuotos visuomenės, problema yra aukštas kraujo spaudimas, kitaip vadinamas arterine hipertenzija. Šią problemą turi 15-20 proc. žmonių.[1]
„Arterinė hipertenzija yra labai klastinga liga, kuri iš pradžių sugadina žmogaus signalizaciją, o paskui ir visą mašiną, t. y. gadina visus žmogaus organus: širdį, kraujagysles ir kita. Arterinė hipertenzija nėra vienintelė ir tiesioginė insulto priežastis, tačiau ji yra tai, nuo ko dažniausiai viskas prasideda“, – sako prof. A. Aidietis.
Arterinė hipertenzija įsuka sudėtingus mūsų organizmą ardančius procesus. Vieno iš tokių procesų pasekmė – prieširdžių virpėjimas. Jis gali kilti dėl įvairių priežasčių, bet arterinė hipertenzija lemia apie 60 proc. prieširdžių virpėjimų atvejų.[2] O žmogus, kuriam yra prieširdžių virpėjimas turi 5 ar net 6 kartus didesnę insulto riziką nei tas, kurio prieširdžiai nevirpa [3]. Dėl prieširdžių virpėjimo kylantis insultas yra itin pavojingas – ketvirtis žmonių, kurie patiria tokį insultą miršta per 30 dienų, dar 25 proc. miršta per metus. Iš likusių 50 proc. gyvų 60 proc. lieka neįgalūs [4].
Kai spaudimas yra aukštas ir jau yra išsivystęs prieširdžių virpėjimas žmogus turi būti itin atidus ir stengtis užkirsti kelią insultui. Tokiu atveju pagrindinis taikomas gydymo būdas – vaistai. Pasak A. Aidiečio, šiuo metu tam vartojami naujos kartos geriamieji antikoaguliantai, kurių skirtą dozę vartodami pacientai gali būti ramūs ir jiems nereikia daryti jokių kraujo krešėjimo tyrimų.
Kitas būdas siekiant išvengti insulto esant prieširdžių virpėjimui – kairiosios prieširdžio ausytės chirurginis pašalinimas arba užkimšimas tam tikrais kamščiais. Tačiau tai yra pakankamai brangūs gydymo būdai, kuriems vis dar yra renkami įrodymai.
Profesorius atkreipia dėmesį į arterinę hipertenziją, kuri, kaip prieširdžių virpėjimo ir daugelio kitų ligų priežastis yra palyginus lengviausiai kontroliuojama natūraliais būdais.
„Esant padidintam kraujo spaudimui, labai svarbus fizinis aktyvumas, kuris mažina spaudimą. Dabar visame pasaulyje, kuriame tyko šios civilizacijos ligos, populiarėja fizinis aktyvumas, žmonės buriasi į grupes, vaikšto, bėgioja. Yra net aparatų, kurie skaičiuoja nueitus žingsnius ir įkvepia entuziazmo vaikščioti daugiau. Ne tik nejudrumas, bet ir nutukimas, didina kraujo spaudimą ir sukelia kitas civilizacijos ligas, todėl turime sąmoningai kontroliuoti šiuos dalykus. Kai mūsų organizmo signalizacijos aparatas jau apgadintas, vis dar galime iš ligos atimti tai, į ką ji kėsinasi. Visada stengiuosi ligonius įkvėpti optimizmo, skatinti rūpintis savo sveikata kuo anksčiau“, – tvirtina prof. A. Aidietis.
Statistiškai, žmonės, kuriems yra 50-60 metų turi 1,5 proc. insulto riziką esant prieširdžių virpėjimui, tie, kuriems yra 70-80 metų – 2,1 proc., o tarp žmonių, kuriems yra 80-90 metų – jau 23 proc.[5].
„Tiems, kas nuo jaunystės turėjo aukštą spaudimą, sulaukus 60-70-metų ateina laikas mokėti už tai. Tačiau numoti ranka į savo sveikatą negali ir tie, kurių spaudimas žemas. Būna, kad hipotonikai tampa hipertonikais. Ir tokie pacientai yra gana sudėtingi, nes visų pirma juos yra sunku įtikinti, kad jie turi problemų su aukštu spaudimu ir kad privalo jį žeminti“, – sako A. Aidietis.
Prieširdžių virpėjimas yra dažniausias širdies ritmo sutrikimas, kurį patiria maždaug 1 procentas visų gyventojų, t.y. vienas iš keturių žmonių, vyresnių nei 40 metų. [6] Išeminis insultas yra dažniausiai pasitaikantis su prieširdžių virpėjimu susijęs insulto tipas, su kuriuo siejami 92% visų patiriamų insultų.[7, 8]
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
