1.Darbo valandos išsitęsia iki visos dienos (ir nakties).

Dirbant iš namų tenka nuolat balansuoti tarp darbuotojo, namų šeimininkės ir motinos pareigų. Tokios užduočių gausos nepavydėtų net kompiuteris. Nuo vaikų kabinete neužsidarysi ir nepasakysi: „Jūsų prašymai nejaudina.“ Nepaprašysi mažylio palaukti iki pietų pertraukos, jei jis kažko prašo, neatidėsi iki vakaro kilimo valymo, jei ant jo pritrupinta sausainių, nenukelsi vaikų parsivedimo iš mokyklos. Kas gali palaukti?

Darbas, kurį reikia padaryti iki rytojaus ryto. Galiausiai jį atliekate... naktį, kai visi jau miega, arba anksti ryte, kai visi dar miega. Jūsų darbo dieną nuolat trukdo namų reikalai, to neįmanoma suvaldyti. Tai, kam įprastomis sąlygomis reikia valandos, jums išsitęsia iki trijų valandų. Kartais svajojate vėl grįžti į biurą, kad galėtumėte susikaupti ir kur darbo valandos būtų nuo 9 iki 18 val. su pietų pertrauka.

2. Kaip ir anksčiau, nėra kam tvarkyti namų.

Atrodytų, labai paprasta palaikyti namuose tvarką, kai nereikia važinėti į darbą. Ir jums taip atrodė, kol nepradėjote dirbti namuose. Iš karto paaiškėjo, kad jūs ir toliau užsiėmusi darbo reikalais, sėdite prie kompiuterio, atsiliepinėjate į skambučius darbo klausimais, rašote elektroninius laiškus. Likusiu laiku gaminate pusryčius, pietus ir vakarienes, nuvedate vaikus į mokyklą, parsivedate iš mokyklos, vedate į būrelius, padedate ruošti namų darbus...

Galiausiai, kaip ir anksčiau, mėgstamiausi namų ruošos darbai – skalbimas ir indų plovimas, nes tai daro skalbimo mašina ir indaplovė. O krūvos nelygintų drabužių laukia savaitgalių, kaip ir kilimai, grindys ir visa kita. Juk tvarkymasis darbų hierarchijoje yra žemiau vaikų ir darbo, kurį privalote padaryti laiku. Žodžiu, dirbant iš namų pasidaro akivaizdu, kad tvarkos namuose nepadaugėjo.

3. Tebėra aktuali pagalba prižiūrint vaikus.

Kaip patogu dirbti iš namų, turint mažamečių vaikų – nereikia samdyti auklės, vaikai visada su mama... Taip galvoja naivios moterys (ir vyrai), niekada nebandžiusios derinti motinystės ir darbo namuose. O mes juk žinome, kad dirbti namuose ir prižiūrėti vaikus – tas pats, lyg bandyti viena kimi žiūrėti filmą, kita akimi – skaityti knygą.

Mažas vaikas nuolat reikalauja mamos dėmesio – su juo reikia pažaisti, pasivaikščioti, pamaitinti, paguldyti miegoti. Su mažu mokyklinuku – ne mažiau problemų, tiesiog jos kitokios. Jį reikia vesti į mokyklą, pasitikti, padėti ruošti namų darbus, nuvesti į būrelius. Galiausiai produktyviausiomis darbo valandomis tampa vaiko pietų miegas ar laikas, kai vaikui būna pamokos.

Sutikite – laiko ne per daugiausia, ypač lyginant su biure sėdinčiais kolegomis.

4. Skambučiai darbo reikalais ir vaizdo konferencijos visada ne laiku.

Tai vienas iš kiaulystės dėsnių. Pradėjusi dirbti iš namų greitai pastebėsite, kad vadovas, kolegos ir klientai skambins būtent tada, kai maišysite manų kruopų košę, maitinsite kūdikį krūtimi, prausite jį, būsite tualete, galiausiai nukaksite iki dušo, guldysite vaikus pietų miego... Išmoksite kalbėti telefonu ir tuo pat metu įvykdyti vaiko prašymus įpilti vandens, surasti žaisliuką, įjungti filmuką, duoti saldainį, pažaisti slėpynių.

Per vaizdo konferenciją jūsų vaikas, kurį dar maitinate krūtimi, staiga išalks arba jau ant puoduko išmokytas daryti mažylis ims šauti: „Mama, padariau kaku.“ Be to, vaizdo konferencijos dažnai vyks tokiu laiku, kai reikės nuvesti vaiką į muzikos mokyklą ar į treniruotę.

5. Atotrūkio nuo profesinio gyvenimo pojūtis.

Sakyk, ką nori, bet biure dirbantys kolegos turi kur kas daugiau šansų pakilti karjeros laiptais. Jiems greičiau išmokės metinę premiją, padidins atlyginimą. Kažkodėl net darbdaviams susidaro įspūdis, kad darbas namuose – savaime privalumas.

Galiausiai kai jūsų kolega sulaukia paaukštinimo, jūs tyliai dirbate savo darbą už tuos pačius pinigus, kaip ir anksčiau. Niekas be jūsų pačių nesupranta, ką jums iš tiesų tai reiškia.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)