Tądien sulaukėme ir didelio būrio mažųjų skaitytojų, kurie troško iš arti susipažinti su populiaria bei talentinga menininke bei pabandyti drauge kurti. Susirinkusieji galėjo pasižvalgyti po biblioteką, kurią jau kuris laikas puošė nuoširdūs, paslaptingi ir naivius, poetiški ir šviesūs, elegantiški ir sparnuoti Sigutės Ach darbai.
Parodą sudarė penki dideli eksponatai su gražiomis mintimis ir linkėjimais. Ši žaisminga kūryba nukelia į nesibaigiančios vaikystės pasaulį, kuriame pilna mažų stebuklų. Kiekvienoje švelnioje akvarelėje trapi ir lengva kaip plunksna tušo linija atskleidžia vidinį dailininkės pasaulį. Darbuose iš visų kampų šypsosi angelai, ilsisi katinai, džiūgauja sparnuoti bei gėlėti gyvuliukai – boružės, karvutės, pasakų herojai.
Susitikimą dailininkė pradėjo ragindama vaikus skaityti. „Knygynuose reikia mokėti pasirinkti, o bibliotekose paprastai visos knygos geros. Tie, kurie nemoka ar nemėgsta skaityti yra kažko netekę bei nuskriausti. Tai tas pats kaip, kad manyti, jog morka – pats saldžiausias dalykas pasaulyje. Knyga – kaip šokoladas. Tad gaila, kai negali jo paragauti“, – sakė Sigutė Ach.
Renginio dalyviai išklausė pasakojimą apie knygos atsiradimo istoriją, nelengvą knygos kelią, leidybos, spausdinimo, platinimo etapus. Vaikams ji atskleidė daug įdomių ir dar negirdėtų faktų apie knygų iliustracijas, popierių, nesusiūtų knygų dydį... Viešnia teiravosi vaikų, ar jie žino, kaip piešia spaustuvėje mašinos. „Jos teturi vos 4 spalvų purkštukus, o iliustracijos knygose nebūna vien raudonos, juodos, geltonos ar mėlynos. Visi tie paveiksliukai sudaryti iš mažyčių taškų, vadinamųjų pikselių, kuriuos aš jums parodysiu per žiūronėlius“, – žadėjo Sigutė Ach.
Antroje renginio dalyje ji pakvietė visus dalyvauti edukacinėse kūrybinėse dirbtuvėse. Vaikai, dailininkės pamokyti, patys gamino žavias miniatiūrines knygeles. Pirmiausia klijavo puslapius, knygos priešlapius ir viršelį. Tuomet užrašė savo vardą, rinkosi ir dėliojo „sparnuotus“ žodžius jai papuošti – šiluma, pasaka, šeima ir kt. Vėliau knygeles puošė autoriniais menininkės antspaudėliais. Taip puslapius išmargino karvutėmis, sraigėmis, angeliukais, nykštukais...
Kai vieni kitus po truputį ėmė geriau pažinti, visi netruko įsitikinti, kad ši menininkė, kaip ir jos darbai, yra šilta, draugiška bei vaikiškai žavi. Laikas smagiai dirbant įkvepiančiame dailininkės pasaulyje praėjo nepastebimai. Susitikimas buvo ne tik labai informatyvus, bet ir įdomus. Kiekvienas turėjo progą pajusti polėkį, išlaisvinti fantaziją, išlieti kūrybiškumą. Vaikai išėjo nešini savo pačių rankomis pasigamintomis miniatiūrinėmis knygelėmis, o taip pat ir įvairiais įsigytais leidyklos suvenyrais.