Nuo 2004 m. rugsėjo Lenkijos kelių transporto inspekcija mūsų vežėjams jau skyrė apie 200 administracinių baudų po 6 tūkst. zlotų (maždaug 5 tūkst. Lt) už tai, kad krovinius, kurių gavėjas yra trečiosios šalies ūkio subjektas, iš krovimo vietos Lenkijos teritorijoje iki iškrovimo vietos Lietuvoje jie vežė su Europos bendrijos leidimais. Bendra visų baudų suma siekia apie 1 mln. Lt.
Lenkijos pareigūnai iš Lietuvos vežėjų reikalauja trečiosios šalies leidimo, nes krovinys gabenamas trečiosios šalies subjektui, tačiau transporto bendrovės tikina, kad jie atsakingi už krovinio pristatymą Lietuvoje, o už tolimesnį jo pristatymą nėra atsakingi.
„Mes investavome nemažai lėšų į savo transportą – apie 4 mln. Lt, iš kurių dalis buvo skirta krovinių gabenimui ir tranzitiniam vežimui iš Lenkijos, per Lietuvos terminalus. Šia linija paleidome nedideles 10 t mašinas. Jau pačioje darbų pradžioje Lenkijos pareigūnai mus nubaudė, – piktinasi logistikos bendrovių grupės „Ad Rem“ vadovas Stanislovas Kozelas. – Krovinys buvo gabenamas į Lietuvos terminalą, kur perkrautas traukiniu turėjo būti pristatytas į Kazachstaną. Lenkijos pareigūnai įvertino, kad krovinys vežamas tiesiogiai į Kazachstaną. Jaučiamės visiškai teisūs, nes krovinys pagal visus dokumentus važiavo į Vilnių, o tik kitu transportu buvo išvežtas iš Vilniaus, tačiau Lenkijos pareigūnai nediskutuoja, jeigu dokumentuose būna nurodyta trečioji šalis, į kurią gabenamas krovinys, nors galbūt jis bus pristatytas netiesiogiai kitu transportu“, – apie panašias situacijas pasakojo ir kitų Lietuvos vežėjų bendrovių atstovai.
„Mūsų vežamo krovinio gavėja buvo JAV bendrovė Lietuvoje, o nubausti buvome dėl transportavimo į JAV. Tokia bauda yra visiškai nelogiška, nes mes nevežame ir net neturime galimybių vežti krovinius į JAV. Mes pristatome į terminalus, iš kurių kroviniai gali iškeliauti bet kur, net gali grįžti į Lenkiją, todėl pareigūnų veiksmai yra visiškai neteisėti“, – aiškino UAB „Mečys“ direktorius Mečislovas Atraškevičius.
Siūlo rodyti CMR
UAB „Transvelas“ komercijos direktorius Petras Jarašūnas teigia, kad Lenkijos kelių transporto inspekcija neteisingai vertina vežėjų dokumentus. Krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta yra nurodyta CMR važtaraštyje, pagal kurį turi būti nustatoma dvišalio ar trišalio leidimo reikalauti iš vežėjų.
„Vežėjai neturi rodyti jokių papildomų dokumentų, tik CMR važtaraštį. Kroviniai vežami į Lietuvos terminalus, todėl pareigūnų veiksmai yra neteisingi. Tikimės, kad tokios problemos ateityje bus išspręstos, nes vežėjai be pagrindo nesaugiai jaučiasi Lenkijoje“, – dalinosi mintimis P.Jarašūnas.
Kitokios nuomonės laikosi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai. „Jeigu vežėjų dokumentuose nurodyta, kad galutinė krovinių pristatymo vieta yra ne Lietuvoje, Lenkijos pareigūnų veiksmai yra teisėti, tačiau skirtingose šalyse yra skirtingos teisinės sistemos, todėl sudėtinga tinkamai įvertinti situaciją“, – atsargiai situaciją komentavo inspekcijos viršininkas Vidmantas Žukauskas.
Teisybės paieškos
Iš pradžių teisybės ieškoti bandę Lenkijos kelių transporto inspekcijoje vežėjai galiausiai kreipėsi į teismus, tačiau palankių sprendimų kol kas nesulaukta. „Praėjusiais metais paskirtą nuobaudą apskundėme Bialystoko kelių transporto inspekcijai, vėliau Varšuvos kelių transporto inspekcijai, skundai buvo atmesti. Tada kreipėmės į pirmos instancijos teismą. Atsakymus iš kiekvienos institucijos gaudavome tik praėjus dviems mėnesiams, visi teismai dar gali užtrukti metus. Labai daug nesitikime, tačiau advokatai ieško įvairiausių galimų sprendimų būdų“, – tikslesnių rezultatų neprognozavo M.Atraškevičius.
„Ad Rem“ teisminiuose procesuose dalyvauja jau apie pusę metų. Kiek dar laiko visa tai užsitęs, sunku planuoti, tačiau pinigus atgauti turime mažai vilčių“, – spėliojo bendrovės transporto ūkio direktorius Vytautas Baliukevičius.
Daugelis vežėjų tokius Lenkijos transporto inspekcijos sprendimus vadina politiniais bandymais išstumti juos iš Lenkijos rinkos. „Teko atsisakyti Lenkijos linijos, nes patyrėme nemažų finansinių nuostolių: turėjome apmokėti paskirtas baudas, tačiau didžiausias nuostolis – mūsų investicijos į šitą liniją, logistikos sprendimai. Manau, sprendimai priiminėjami politiniame lygmenyje stabdant Lietuvos konkurencingumą. Lenkijos pareigūnai tik vykdo nurodymus savo vadovų, kurie turi savo politinių ir verslo interesų. Mūsų valdininkai turėtų ginti Lietuvos vežėjų interesus“, – apgailestauja „Ad Rem“ vadovas.
M.Atraškevičius teigia, kad tokie įvykiai Lenkijoje vyksta politiniais sumetimais: vežėjus norima išstumti iš lenkų vežėjams svarbių rinkų. „Kodėl mūsų institucijos nesiima jokių veiksmų? Kai lenkai ar slovakai važiuoja per Lietuvą neturėdami trečiųjų šalių leidimų, niekas jų nekontroliuoja, o tik stengiasi kuo labiau patikrinti savo vežėjus. Reikėtų, kad kelių transporto inspekcija tikrintų kitų valstybių vežėjų dokumentus. Mes prarandame savo turėtas pozicijas, rinkas, o atstatyti tai bus labai sunku. Labai norime laimėti bent vieną bylą Lenkijos teismuose, gal tada pavyks ir kitiems Lietuvos vežėjams“, – tikisi M.Atraškevičius.
Asociacija neišsprendė
Asociacija „Linava“, pasak jos atstovo spaudai, du kartus kreipėsi į Susisiekimo ministeriją tikėdamasi problemų sprendimo, tačiau jokių rezultatų nepasiekė. „Linava“ jokių veiksmų negali imtis, tik siekti problemų sprendimo bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija. Tikimės, kad darbą pradėjus naujam Kelių ir kelių transporto departamento vadovui reikalai šiek tiek pajudės“, – tvirtino atstovas spaudai.
Neseniai paskirtas Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento direktorius Šarūnas Baublys tikino, kad dar nėra gerai susipažinęs su situacija, tačiau problemą spręsti žadėjo. „Reikėtų gerai išanalizuoti visas teisines detales. Kai bus sudaroma darbotvarkė, įtrauksime šiuos klausimus, ieškosime geriausių sprendimų. Yra daug skirtingų nuomonių, tačiau mes turėtume ginti Lietuvos vežėjų interesus“, – kalbėjo Š. Baublys.
