„Patikrino“ per Jūros šventę
„Esame apsupti vandens. Prie Klaipėdos yra ne tik jūra, į kurią malonu žiūrėti, bet ir Jono kalnelio vandens kanalas, Trinyčių tvenkinys, Mumlaukio ežeras, Danės upė. Jei norime būti tikrai jūrinis, vandens miestas, jame turi būti kuo daugiau vandens ar su juo susijusių pramogų“, - teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė.
Šiemet per Jūros šventę ypač didelio susidomėjimo sulaukė Jono kalnelio vandens kanale įgyvendintas šokančių fontanų projektas.
Nors pasirodymų buvo apie dešimt, kaskart jų žiūrėti plūdo minios žmonių, o kai kurie taip ir neprasibrovė pasigrožėti unikaliu reginiu.
Po tokio pasisekimo uostamiesčio valdžios atstovų galvoje ėmė suktis mintis, kad Jono kalnelyje reikėtų įrengti nuolat veikiančius šokančius fontanus.
„Jono kalnelis patenka į tą tikslinę teritoriją, kurios sutvarkymui per 2014-2020 metų ES programavimo laikotarpį turėtų būti skirta 80 mln. litų. Todėl ir svarstome galimybę sutvarkyti Jono kalnelio infrastruktūrą – pastatyti suoliukus, šiukšlines, galbūt subtilius prekybos paviljonus. O tam, kad ši vieta taptų traukos objektu, reikia, kad joje vyktų veiksmas. Šokantys fontanai – puikus variantas“, - dėstė A. Velykienė.
Taptų traukos objektu
Uostamiesčio valdžia jau kreipėsi į Lietuvos įmonę, kuri pontoninius fontanus montavo Utenoje, ežere, kitose šalies vietose. Jos paprašyta pateikti pasiūlymą, kiek kainuotų įrengti pontoninius fontanus Jono kalnelio vandens kanale.
„Paprašėme, kad mums pateiktų platininį, auksinį ir sidabrinį pasiūlymą – nuo pigiausio iki brangiausio. Idėja tokia, kad visa fontanui veikti reikalinga įranga būtų sumontuota ant vandens paviršiuje įtvirtintų pontonų, įrenginiai būtų „maitinami“ elektra ir taip vanduo būtų privertas „šokti“, - aiškino A. Velykienė.
Numatyta, kad Jono kalnelio infrastruktūros sutvarkymui ir fontanų įrengimui būtų galima skirti iki 4 mln. litų. „Aišku, dar galima galvoti variantų, kaip investicija atsipirktų. Pavyzdžiui, Druskininkuose juk galima už tam tikrą sumą pinigų užsisakyti, kad fontanai šoktų pagal norimą melodiją. Kiek žinau, per mėnesį taip yra surenkama apie 40 tūkst. litų, o tai suma, kuri padengia eksploatavimo išlaidas“, - kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja.
Ji pabrėžė, jog kai tik uostamiesčio valdžia sulauks pasiūlymų, kaip ir už kiek galima realizuoti šokančių fontanų idėją, ją bus bandoma įgyvendinti. „Labai norėtųsi, kad vakarais ir klaipėdiečiai, ir miesto svečiai pasivaikščiotų po senamiestį, ateit iki Jono kalnelio, atsisėstų ir galėtų grožėtis unikaliu reginiu“, - apie viziją pasakojo A. Velykienė.
Pasiūlymai – iš verslininkų
Kitas projektas, kuriuo uostamiesčio valdžia siekia „įdarbinti“ Klaipėdoje esančius vandens telkinius, jau yra įgavęs konkretesnius kontūrus.
Dar prieš kelis mėnesius Klaipėdos savivaldybė sulaukė 5 verslininkų siūlymų Mumlaukio ežere įrengti vandens slidžių trasą.
„Tačiau savivaldybės administracija apsisprendė, kad toks projektas galėtų būti įgyvendintas Trinyčių tvenkinyje. Jau rengiame konkurso išrinkti paslaugos teikėją nuostatus, jie bus apsvarstyti su visuomene. Tačiau esmė ta, kad konkursą laimės tas, kuris pasiūlys teikti daugiausia paslaugų – ne tik įrengti vandens slidžių trasą, bet ir nuomoti vandens dviračius ar, tarkime, organizuoti jaunavedžių pasiplaukiojimą valtele“, - teigė A. Velykienė.
Ji pabrėžė, jog poreikį teikti vandens paslaugas parodė būtent patys verslininkai. Todėl tikėtina, kad jų gali atsirasti ir Mumlaukio ežere.
„Dabar situacija tokia, kad visa žemė aplink ežerą yra miškas, o jame jokia veikla negalima. Jei pavyks kurią nors dalį miško žemės paskirties pakeisti į rekreacinę ir taip suformuoti prieigas prie Mumlaukio ežero, kur būtų galima statyti laikinus pastatus, manau, kad iš šiame vandens telkinyje išradingi verslininkai ras, ką pasiūlyti“, - kalbėjo pašnekovė.
