Atsisakiau mėsos ir pieno produktų, jau nekalbu apie žuvį ir t.t. Kartais leidžiu sau nusipirkti vištienos ketvirčių arba vištienos faršo. Taip pat kartais – pieno ar kefyro, per šventes – silkės.
Pagrindinis mano maistas – bulvės, blynai, kiaušiniai, makaronai ir visokie daržovių patiekalai, sriubos, mišrainės. Kas netingi gaminti namie, gali išsisukti.
Visas prekes perku tik per akcijas. Ne, ne nukainotas (išskyrus duoną, kuri dar ilgai negenda šaldytuve) ar sugedusias, o per akciją. Savaitgalį internete patikrini visų prekybos centrų reklaminius lankstinukus ir susirašai, kur kam kokia akcija ir ko tau reikia. Net jei dabar dar nereikia, gal vėliau prireiks? O akcijos nebebus šiai gana gerai, kokybiškai prekei, kuri greitai negenda, pavyzdžiui, aliejus, šampūnas ar pan., ko tikrai prireiks.
Turint mėnesinį bilietą, kurį turiu, nes reikia važinėti į darbą, galima neriboti savęs laisvadieniais ir aplankyti daugiau prekybos centrų. Juk gal, pavyzdžiui, artimiausiame neliko jums reikalingų akcijos prekių.
Drabužius taip pat perku per akcijas. Taip pat niekada nesu nusivylusi ir dėvėtų drabužių parduotuvėmis, laukiu akcijų, kai viskas būna po litą, tris ir vėl sėdžiu į viešąjį transportą, paaukoju pusę laisvos dienos ir aplankau kuo daugiau parduotuvių. Randu visko, labai geros kokybės ir gražių daiktų.
Turgavietės. Reikia dažniau čia lankytis, nes daug ką galima pigiau nusipirkti ir nusiderėti. Ir juk tikrai paprastai galima išgyventi be rūkytos dešros, lašišos ar grietinės. Aišku, reikia kartais save palepinti ledų porcija, pyragu, vynu savaitgalį, bet reikia stengtis neišleisti visų pinigų iki paskutinio cento, kol negavai pajamų (algos, avanso, pensijos, pašalpos ir pan.)
Visada stengiuosi, kad liktų bent šiek tiek pinigų, nes maža kas gyvenime gali įvykti, o skolintis nemėgstu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!