„Dailės terapiją galime taikyti visose trijose asmenybės ugdymo srityse – socialiniame intelekte, emociniame intelekte, dvasiniame intelekte. Sveikatinime – streso valdyme, atsipalaidavime nuo nerimo. Pavyzdžiui, žmogus išgyvena nerimą, ir ne tik pakyla spaudimas, bet ir pulsas padažnėja vien dėl to, kad jis abejoja ir jam reikia priimti atsakingą sprendimą. Tuo metu jis patenka į savo pačio įtampų lauką. Dailės terapija padeda iš to išeiti“, - laidoje „Mano sveikata“ kalbėjo M. Mendelė-Leliugienė.
Pasak jos, atsipalaidavimo dailės terapijos metu paslaptis – kairio ir dešinio smegenų pusrutulio įtampų išlyginimas. M. Mendelės-Leliugienės teigimu, dailės terapijos metu ne tik piešiama – viskas priklauso nuo žmogaus problemų.
„Yra ir karpoma, lipdomi koliažai, galima piešti ir kietais, ir skystais dažais. Viskas priklauso nuo to, su kokia skausmo koncentracija reikia dirbti“, - kalbėjo M. Mendelė-Leliugienė.
Ji sako, kad žmogus piešdamas, kartais net ir be terapeuto pagalbos, pats gauna atsakymus apie tuos giliai nugramzdintus vidinius klausimus, tačiau pagrindinis skirtumas tarp dailės kaip piešimo pamokos ir terapijos yra tas, kad turi būti trys – terapeutas, klientas ir piešinys – ir visa tai apjungiama dailės terapijos procesu.
„Piešimo pamokoj užtenka mokytojo ir vaiko, o piešinys yra vertinamas, yra koreguojama, pataisoma. Dailės terapijoje kiekvienas piešinys yra vertybė, unikalus. Visi piešiniai kalba apie žmogų. Kiekvienas piešinys yra autoriaus širdies ikona“, - kalbėjo ji.
Visą laidos „Mano sveikata“ įrašą klausykite čia.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
