Lietuviškos kosmetikos gamintoja „BIOK laboratorija“, turinti ir elektroninę parduotuvę, euro įvedimui pasiruošė priimdama kelis sprendimus.
„Mums pasirengti euro įvedimui veikiausiai yra truputį paprasčiau, nes mes neturime daug operacijų ir visiškai nebeturime atsiskaitymų grynaisiais pinigais. Dabar viską darome tik per bankus ar atsiskaitymo korteles“, - DELFI pasakojo bendrovės rinkodaros vadovė Romualda Stragienė.
Paklausta, kodėl įmonė atsisakė grynųjų pinigų, R. Stragienė paaiškino, kad įmonė atliko skaičiavimų.
„Mums taip paprasčiau: turėti grynuosius yra vargas, reikia išsirašyti ir saugoti papildomus dokumentus, pinigus. Sąskaitas patogiau valdyti, ar reikia ką nupirkti, ar darbuotojai vyksta į komandiruotės - mes apmokame pavedimais“, - kalbėjo ji.
Internetinės prekybos bendrovės „IMK.LT“ direktorius Giedrius Šimėnas pasakojo, kad įmonė grynųjų neatsisakė, bet priminė, kad tokie atsiskaitymai yra keblesni, pavyzdžiui, klientai prašomi paduoti tiek pinigų, kiek kainuoja prekė – kad nereikėtų ieškoti grąžos.
„Grynuosius surenka kurjeriai ir paprastai pirkėjų iš anksto prašome, kad kurjeriui turėtų lygią sumą už pirkinį. Mes grynųjų visada stengiamės vengti, dažniau naudojamės pavedimais“, - panašios nuomonės laikėsi vadovas.
Kam įmonės leido pinigų
Kitas žingsnis ruošiantis euro įvedimui – įmonėms reikėjo perskaičiuoti prekių kainas, pakeisti apskaitos sistemas, atnaujinti programas. Skaičiuoja, kad šios paslaugos kainavo brangiausiai.
„Turime elektroninę parduotuvę, kurioje reikėjo perskaičiuoti kainas, kad jos būtų skelbiamos dviem valiutomis ir atsirado papildomų išlaidų, nes tai yra programavimo darbai, kuriems pinigų buvo nenumatyta. Svarbu ne tik papildomos sąnaudos, bet ir darbo laikas, nes kažkas turi į projektą įsitraukti ir jį koordinuoti“, - kalbėjo R. Stragienė.
Pasak jos, įmonė niekaip negalėjo paveikti savo produkcijos kainų pas kitus pardavėjus – prekybininkai kainas nusistato patys ir gamintojas neturi teisės jų reguliuoti.
„Pas mus pasiruošimas eurui buvo skaidomas į tris etapus. Pirmiausia papildomai prie kainų pradėjome rodyti sumą eurais. Antrasis etapas bus nuo sausio 1 d., kai pagrindine valiuta bus eurai, bet kainą litais taip pat reikės rodyti, o trečiasis etapas - laiku išjungti kainas litais, - dėstė G. Šimėnas. - Papildomų sąnaudų patyrėme, manau, jos bus didesnės nei 10 tūkst. Lt. Brangiausiai kainuoja programavimas. Turime daug tiekėjų ir visų kainas reikia išgaudyti, pakeisti. Jei kaina litais be konvertavimo taps kaina eurais, kils skandalas.“
Visgi, pašnekovas mano, kad bent prekybos sektoriuje nesusipratimų išvengti veikiausiai nepavyks.
Ką daro su kainomis
Abiejų elektroninių parduotuvių atstovai sako, kad kainas perskaičiavo pagal oficialų euro ir lito kursą. Kol kas kainos litais abiejuose e – parduotuvėse gražiai atrodo litais, pavyzdžiui, baigiasi 99, eurais jas įsiminti sunkiau.
Pašnekovė sako, kad dėl šios priežasties įmonė prisijungė prie iniciatyvos „Perskaičiuota sąžiningai“. „IMK.LT“ vadovas sako, kad kol kas prie iniciatyvos neprisijungė.
„Kainų mes nefiksavome, jos kinta visą laiką, nes viena technika pinga, kita brangsta. Specialiai niekaip nemėginame kainų užfiksuoti ir visus pokyčius galime paaiškinti. Esame gavę kvietimą prisijungti prie iniciatyvos „Perskaičiuota sąžiningai“, tačiau kol kas dar nenusprendėme to daryti - mes ir taip skaičiuojame sąžiningai, o kainas reguliuoja konkurencija. Jei jas ir padidintume - kas iš to, klientai nueis pirkti pas konkurentus ir viskas“, - kalbėjo G. Šimėnas.
Atlyginimus keičia
Nuo sausio, prekybininkai, kaip ir kitų sektorių verslininkai, darbuotojams atlyginimus mokės eurais. Tačiau, kaip pokyčiai bus įtvirtinti, įmonės sprendžia skirtingai.
Bendrovės „IMK.LT“ direktorius pasakoja, kad su darbuotojais pasirašytos naujos darbo sutartys, o atlyginimai šiek tiek suapvalinti į didesnę pusę prisitaikant prie sumų eurais. „BIOK laboratorija“ elgiasi kitaip ir naujų sutarčių pasirašyti neplanuoja.
„Darbuotojų atlyginimų dar neperskaičiavome, tai darysime nuo sausio 1 d. Su darbuotojais yra pasirašytos darbo sutartys, tad jų atlyginimo sumą konvertuosime į eurus, tiek ir mokėsime. Mūsų įmonėje atlyginimai peržiūrimi kartą per metus, tai siejama su metiniais pokalbiais, o ne su euro įvedimu. Kaip ir kiekvienais metais, jei žmogui yra keičiamas atlyginimas, tam yra objektyvios aplinkybės. Arba žmogus pradėjo geriau dirbti, arba pasikeitė situacija rinkoje, arba didėja minimalus atlyginimas, nes turime ir tokį atlygį gaunančių darbuotojų“, - dėstė R. Stragienė.
Pasak jos, jei žmogaus alga eurais bus 429, ji nebus apvalinama iki 430 eurų.
„Jeigu atlyginimas po pokalbio bus keičiamas, naujasis veikiausiai ir bus apvalesnis. Bet abejoju, kad dėl vieno euro įvedimo perrašysime sutartis, manau, dėl to būtų daugiau darbo nei naudos“, - kalbėjo pašnekovė.
Verslininkai atvirauja, kad jau dabar mėgina pajamas ir išlaidas planuoti eurais, tačiau prisitaikyti nelengva. Visgi, skaičiuojama nauda: perkant žaliavas ir prekes iš euro zonos šalių, nereikės pinigų konvertuoti ar mokėti už tarptautinius pavedimus, be to, nebereikės kelių sąskaitų litais ir eurais – pakaks tik eurais.
Lietuvoje euras bus įvestas nuo 2015 m. sausio 1 d. Jo neatšaukiamas keitimo kursas yra 3,4528 lito.
