„Sveiki, mano vardas Thea. Man 12 metų ir štai po mėnesio aš išteku!“ – tokį įrašą norvegų kalba rasite mergaitės tinklaraštyje. Jame Thea skelbia pasiruošimo vestuvėms smulkmenas: kokį tortą ir puokštę pasirinko, kokią suknelę dėvės ir t.t. Tinklaraštį „puošia“ jos ir Geiro nuotraukos bei būsimos šeimos planai. Pasipiktinimo kupinų reakcijų nereikėjo ilgai laukti. Internete it pragaro katilas užvirė diskusijos.

Į šuns dienas išdėti Thea tėvai, o ji pati aktyviai skatinta apsigalvoti. Vaikų teisių apsaugos tarnybos nesudėjo bluosto dėl skambučių gausos. Visuomenė aprimo tik tada, kai sužinojo, jog ši istorija – gerai apgalvota socialinė provokacija. Ja siekiama atkreipti dėmesį į faktą, kad kasdien pasaulyje apie 39 000 mažamečių mergaičių prievarta ištekinamos už daug vyresnių vyrų. Mažametės nuotakos toleruojamos įvairiose pasaulio šalyse ir kultūrose. Daugiau nei 50 besivystančių valstybių vaikiškas veidelis po vualiu – įprasta kasdienybė.

Indija, Jemenas, Etiopija, Afganistanas – lyderės šiose makabriškose vestuvėse. Tiesa, indai savo dukras bent jau atiduoda į bendraamžių jaunikių prieglobstį. O štai Afganistane „darnią“ porą sudaro 10-11 metų mergaitė ir 40 + metų amžiaus senbernis arba našlys. Atspėsiu jūsų mintis: „Tai juk pedofilija!“ Taip, jūs teisūs, mažos mergaitės ir suaugusio vyro lytiniai santykiai vadinami būtent taip. Bet būtinybė atlikti „žmonos pareigą“ įsupama į „amžinų tiesų“ blizgų popieriuką, nutylint, kiek tai žmonai metų.

Tiesa, kartais mažametės nuotakos tėvai išsireikalauja, kad jaunikis palauktų, kol ji lytiškai subręs. Tik štai po vestuvių vyro atmintis „suprastėja“ ir jis pamiršta, jog turi laukti mergaitės brandos. Todėl 12 – 13 metų afrikietės jau gimdo savo pirmagimius. Dalis jų miršta kartu su mamomis, dalis išgyvena ir sulaukia brolių bei sesių. Nujaučiu tavo, skaitytojau, mintis: „Ką galvoja tėvai, kodėl jie taip elgiasi?!“

Yra keli pagrindiniai motyvai: 1) Prasiskolinę tėvai parduoda savo dukrą į santuokinį guolį ir tokiu būdų gauna lėšų pragyvenimui. Taip, jie nepagalvoja, jog reikėtų turėti mažiau vaikų, jei negali jų išmaitinti. Ne, geriau paaugusius parduoti! 2) Tėvai įsivaizduoja, kad taip apsaugos dukras nuo santykių už santuokos ribų. Taip, tai kvailas „garbės gynimas“: lai dukra gimdo 13 – os, bet santuokoje, o ne 19 – os, bet netekėjusi! 3) Yra šeimų, kurios aklai įsitikinusios, jog išsilavinimas mergaitėms nėra svarbus, o ištekėti – privalu. Tragedija, jei dukra neturės vyro, nors taps mokytoja ar gydytoja.

„Gerieji“ tėveliai nepamąsto, jog ankstyva santuoka atima iš mergaitės vaikystę – tyriausią gyvenimo etapą. Ką jau kalbėti apie „žmonos pareigas“, kurioms mažamečių kūnas nebūna pasirengęs. Priverstinis seksas ir ankstyvi gimdymai visam laikui suluošina jų fizinę ir psichologę sveikatą. Šią skaudžią realybę puikiai atskleidžia norvegės Thea istorija. Džiaugiuosi tokia socialine iniciatyva, kuri sukrečia ir verčia atsimerkti prieš dešimtis milijonų mergaičių, kurių vaikystę atėmė iškrypusių vyrų rankos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!