Specialistai jiems sudaro ilgalaikę ir trumpalaikę investavimo strategijas, kurios vėliau leidžia mėgautis gyvenimu ir nesukti galvos dėl pinigų. Lietuvoje dažnai vis dar klaidingai manoma, kad investavimas yra tik turtingųjų reikalas. Tačiau finansų ekspertai tikina, kad užsidirbti ir pasirūpinti sotesne ateitimi gali kiekvienas. Tik reikia žinoti kaip.
„Investuoti turi kiekvienas, tik dauguma į tai turėtų žiūrėti ne kaip į greito praturtėjimo būdą, o ilgalaikį kaupimą, padėsiantį ateityje gyventi geriau“, - sako investicijų valdymo įmonės „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis.
Dešimties metų investavimo patirtį turintis specialistas pataria, kaip įdarbinti savo santaupas ir išvengti netikėtų nuostolių.
- Ką reikia žinoti, prieš pradedant investuoti?
- Pagrindinė pradedančių investuotojų klaida, kad jie pradeda investuoti nepasidomėję ir užsisvajoję apie greitai uždirbamus milijonus.
Ekonomika turi savo ciklus: pakilimus ir nuosmukius. Dauguma investuoti pradeda pakilimo pabaigoje, o po to nudega. Galbūt skamba paradoksaliai, bet geriau investuoti tada, kai yra blogai, tai yra per krizę, kuomet turtas yra parduodamas sąlyginai pigiai, o mažiau investuoti arba parduoti investicijas, tada, kai ekonomikos situacija yra gera. Kitaip tariant, pirkti pigiai, parduoti brangiai.
- Nuo ko pradėti naujokui investuotojui?
- Pradėti galima labai įvairiai. Iš karto įsigyti kokį nors investicinį instrumentą (akcijų ar obligacijų) ir tada pradėti gilintis, bandyti suprasti, kas ir kaip veikia.
Antras variantas – daug skaityti, domėtis, eiti į specialius kursus ir tik sužinojus esminius principus bei susidėliojus individualų planą pradėti investuoti.
Taip pat prieš pradedant reikėtų iškelti sau tris pagrindinius klausimus: kiek laiko planuojate investuoti? Kokio pelno tikitės per metus? Kokį nuostolį galite toleruoti?
Pavyzdžiui, jei žmogus nori investuoti 3 metams ir mano, kad prarasti gali daugiausia 3 proc. investicijų, vadinasi, jis gali investuoti tik į saugius instrumentus, t.y. padėti indėlį arba nusipirkti trejų metų trukmės valstybines obligacijas. Tikėtis rasti investiciją, kuri pabrangtų dvigubai yra naivu ir rizikinga. Ji gali pabrangti dvigubai, bet ji taip pat gali ir atpigti dvigubai.
Rizikingai investuoti patariama, jeigu investavimo laikotarpis yra 10, 15 ar daugiau metų.
- Kiek reikia turėti pinigų, norint pradėti investuoti? Ar galima pradėti, jei turiu 1000 litų?
- Nėra vieno atsakymo, kiek pinigų reikia turėti. 1000 litų nereikėtų apsiriboti. Galima užsibrėžti per metus sukaupti 1000 litų ir kasmet didinti investicijų portfelį. O už šią sumą galima įsigyti akcijų, obligacijų, padėti indėlį ir pan.
Jeigu tikslas yra nuo tam tikros pinigų sumos uždirbti tiek, kad galėtumėte pragyventi, tuomet suma turi būti pakankamai didelė – milijonas ar pusė milijono litų. Skaičiavimas labai paprastas: tarkime, kad jums pragyvenimui kas mėnesį reikia 5000 litų, tai yra 60 000 litų per metus. Paskaičiuojame, kad investuojant santykinai saugiai per metus įmanoma pasiekti 5 proc. grąžą. Vadinasi, investuojama suma turėtų būti 1,2 milijono litų.
Žmonės galvoja, kad nuo investuotų pinigų per metus uždirbti 20 ar 50 proc. yra normalu, tačiau realybėje investicijų grąžos yra gerokai mažesnės.
JAV yra paskaičiuota, kiek paprasti žmonės uždirba investuodami. Įsivaizduokite, jei rinkoje absoliučiai visų įmonių akcijos sugeneravo 9 proc. grąžą, tai vidutinis amerikietis Džo gavo tik 3 proc. grąžą. Kodėl? Todėl, kad jis darė daug klaidų. Vadinasi, jis pasiekė tik trečdalį to pelno, kurį galėjo pasiekti nieko nedaręs. O uždirbti daugiau negu 9 proc. jau yra arba sėkmės, arba profesionalų reikalas.
Pavyzdžiui, pats turtingiausias investuotojas pasaulyje Warrenas Buffettas sėdi diena iš dienos, analizuoja įmones, atsirenka geresnes iš jų ir jam paprastai pavyksta gauti 13 arba 15 proc. pelno.
Man yra tekę nusipirkti tokių investicijų, kurios per metus pabrangdavo du tris kartus, bet imant mano 9 – 10 metų investavimo patirtį, tai buvo vienetiniai atvejai.
Bet buvo ir toks atvejis, kai investavęs į vienos Kinijos bendrovės akcijas praradau 98 proc. investuotos sumos. Minėta bendrovė užsiėmė žemės ūkiu, tuo metu žemės ūkis atrodė labai perspektyvi sritis. Deja, taip nebuvo. Ši rizikinga investicija man kainavo labai daug. Šiuo metu, žvelgdamas atgal į praeitį galiu teigti, kad man pačiam teko padaryti tas klaidas, kurios yra aprašomos investavimo vadovėliuose, svarbiausia, kad iš jų būtų pasimokoma.
- Kokias klaidas daro pradedantys investuotojai ir kaip jų išvengti?
Kita klaida – sandoriai atliekami ne laiku. Yra paskaičiuota, kad daugiausia pinigų į investicijas atkeliauja po to, kai jų kainos padidėjo. Tai reiškia, kad dauguma investuotojų perka brangiai, o parduoda pigiai, o ne atvirkščiai, kaip turėtų būti.
Klaidas lemia ir psichologiniai veiksniai, tokie kaip per didelis pasitikėjimas savimi. Kitas dalykas – masės psichologija arba pasidavimas bandos jausmui. Tarkime, prieš investuodamas atlieku išsamią analizę, kuri teigia, kad šiuo metu man nevertėtų investuoti, bet matau, kad kiti tai daro ir trumpu laikotarpiu uždirba, ir man jau sunku susilaikyti nuo investavimo. Pradedu galvoti, kad jau geriau prarasiu pinigus su visais negu neuždirbsiu vienas ir atrodysiu kaip kvailys.
- Kokia situacija rinkoje yra šiuo metu?
- Dabar dauguma investicijų yra brangios. Pasaulio akcijos pasiekusios visų laikų piką, obligacijų mokamos palūkanos istorinėse žemumose ir pan. Todėl visiems pradedantiems investuotojams siūlyčiau ypač atsargiai vertinti rizikingas investicijas arba bent jau neinvestuoti iš karto visos sumos, o išskaidyti ją į tris keturias dalis ir investuoti žingsnis po žingsnio. Tarkime, akcijų kainos pasikoreguoja 10 procentų – investuoju vieną dalį, jei situacija susitvarko, aš uždirbu, jei situacija ir toliau blogėja, aš investuoju dar papildomai.
Investuotojai kiekvieną dieną stebi makroekonomikos rodiklius, pinigų srautus, kaip kinta skirtingų instrumentų kainos. Jei situacija blogėja, stengiamės padaryti savo investicijų portfelį saugesnį, tai yra, laikome daugiau obligacijų, daugiau grynųjų pinigų. Jei matome, kad ekonominė situacija gerėja, daugiau investuojame į rizikingas turto klases, tokias kaip akcijos, nekilnojamas turtas, žaliavos.
