Bet taip nėra – savo šeimą pavadinčiau gyvenančią vidutiniškai (finansine prasme) ir kaip tik mūsų draugai visi uždirba panašiai kaip ir mes, nėra gaunančių tokius mažus, kaip aprašyta minėtoje istorijoje, atlyginimus.
Ir tarp jų nėra nė vieno valdininko, ar kokio „magnato“. Visi dirbame privačiose įmonėse vidutinio /žemesnio lygio vadovais ir visi gauname 3000-4000 litų atlyginimus. Taip ir mūsų šeimoje. Esame pasiėmę paskolą jau antram butui – kiekvieną mėnesį ji kainuoja kiek daugiau nei 1000 litų, bet tai kompensuoja nuomos mokestis, gaunamas už pirmojo buto, kuris yra visiškai mūsų išmokėjus paskolą, nuomą.
Vaiko darželis (į valdišką nespjaunam, bet tiesiog tokiame vietos negavom, tad vedam į privatų) kainuoja 1100 litų per mėnesį, už komunalines paslaugas sumokame 400-600 litų, benzinui išleidžiame nedaug – į darbą einame arba pėsčiomis, arba viešuoju transportu (kaip kokie „bėdžiai“, ar ne?), tad kelionės iki kaimų paprastai nekainuoja daugiau nei 200 litų/mėn.
Maistui išleidžiame 1000-1200 litų per mėnesį. Apskritai, mano manymu, gyvename gana taupiai – vaikas nešioja giminaičių išaugtus drabužius, nevengiu paieškoti ir geros kokybės dėvėtų drabužių internete, į tolimus kraštus atostogauti jau porą metų nebevykstame – kai vaikas paaugo ir tenka už jį visą kainą (skrendant lėktuvu) mokėti, suradome daug pigesnių ir tikrai smagių atostogavimo būdų: vasarą keliaujame su palapinėmis po kaimyninių šalių pajūrius, esame susiradę kaimo turizmo sodybas, kuriose lankomės nuolat.
Nesakau, kad niekad niekur toliau neskrisime – tiesiog nemanau, kad galimybė žūtbūt per metus nuvykti į kokias turkijas ar ispanijas parodo, kad „galiu gyventi oriai“. Nes būtent tą pastebėjau mažiau uždirbančiųjų pasakojimuose (ne tik DELFI portale): norą, uždirbant mažai, gyventi taip, kaip uždirbantys daugiau.
Aš sutinku, kad reikia ir „paprastus“ darbus dirbančių žmonių ir kad jie turėtų uždirbti tiek, kad gyventų oriai, bet tuomet turės kilti ir atsakingesnes pareigas užimančių žmonių atlyginimai, nes juk negali siuvėja (su visa pagarba šiam fiziškai sunkiam darbui) uždirbti 2500 Lt, o inžinierius ar įmonės padalinio vadovas (irgi tik pavyzdžiai, nes tokius darbus dirba mano aplinkiniai) – 3000-4000 litų. Nes tai, ką jie įdėjo siekdami geresnio darbo, nėra tik 1000-2000 litų skirtumas.
Mokslai (nesakau „diplomas“, nes pats savaime jis – niekas), mano atveju – papildomi kursai, nuolatinė darbo kaita (per 10 metų pakeičiau jau 5 darbus tik dėl to, kad nuolat siekiu tobulėti, plėsti savo profilį) ir atitinkamai su tuo susijęs bent laikinas stresas, atsakomybės ir t.t. TIKRAI DUODA GRĄŽĄ. Čia, Lietuvoje.
Tad, pradėjusi nuo savo šeimos išlaidų, baigiu tuo, kas mano manymu, yra daug svarbiau: norą gyventi geriau turi atitikti tam dedamos pastangos. Nes nusipirkti bilietą į Lodoną ar Stavangerį daug pastangų nereikia.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo patirtimi – kokių pajamų reikia jums, norint oriai gyventi sostinėje? Kokios Jūsų šeimos išlaidos? Galbūt pastebėjote, kaip skiriasi išgyvenimo kaina Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose?
Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau arba čia: