„Finansų valdymo principai, tiek esant litų, tiek eurų valiutai išlieka identiški, nes jie susiję su emocijomis: svarbu nepasiduoti akcijoms, planuoti pirkinius, turėti biudžetą. Jeigu žmogus neturėjo biudžeto prieš euro įvedimą, tai ir įvedus eurą žmogui nebus gerai“, - mano pašnekovas.
Jis vardija, kad stebėti biudžetą yra keletas būdų: pajamas ir išlaidas žymėtis kompiuteryje, pasinaudojus programomis ar elektronine bankininkyste, telefone, atsisiuntus programėlių, ar paprasčiausiai užrašų knygelėje. Iš įrašų bus matyti, kiek ir ir kam yra išleidžiama pinigų.
„Turintiems biudžetą po euro įvedimo bus lengviau: žmonės matys, kurios išlaidų grupės padidėjo, kas pabrango ir kaip biudžetą reikėtų perplanuoti“, - atkreipia dėmesį jis.
Be to, pašnekovas siūlo stebėti ir grynuosius piniginėje, įvertinti, kiek jų nešiotis su savimi.
„Kai 100 Lt piniginėje pakeis apie 30 eurų, tai gali paskatinti didesnes išlaidas, nes mažesnes sumas yra lengviau išleisti.
Psichologiškai išleisti vieną eurą yra lengviau, nei 3,5 lito. Yra ir kita nuomonė, kad žmonės lengviau pinigus leidžia, jei jie yra bankų kortelėse. Egzistuoja rizika, kad dėl euro įvedimo visus pinigus persivedus į korteles, žmonės leisdami pinigus to nejaus, kaip leisdami grynuosius: leidžiant pinigus kortelė nemažėja, o atiduodamus grynuosius žmonės mato“, - pastebi A. Markevičius.
Dėl to jis siūlo gyventojams, anksčiau įpratusiems nešiotis pinigų grynaisiais, taip elgtis ir įvedus eurą.
Kartu jis pateikia ir kitą patarimą: pratintis prie turimų pinigų piniginėje.
„Kartais žmonės elgiasi keistai su grynaisiais pinigais, pavyzdžiui, slepia juos nuo savęs: įdeda į tolimesnį piniginės skyrelį ar tą, kur juos sunkiau iškrapštyti. Tai indikacija, kad žmogus sunkiai tvarkosi su finansais, jei jam reikia pinigus nuo savęs slėpti. Yra pratimas nešiotis didesnę sumą pinigų, bet jos neišleisti. Kai žmogus pradeda drąsiai nešiotis piniginėje kelis šimtus ir nebijoti jų prarasti, keičiasi įsitikinimas, kiek gali uždirbti, kiek turima suma yra vertinga“, - šypteli jis.
Paklaustas, ar nešiojantis dideles sumas pinigų, nepadidėja rizika jų prarasti, pašnekovas atsako, kad tai dažna, bet nebūtinai pagrįsta baimė.
„Žmonės turi visokių pasiteisinimų: o jeigu užpuls ir atims, o jeigu aš pamesiu. Paklausus, kada paskutinį kartą pinigus pamėtė ar juos atėmė, paaiškėja, kad tai tik baimė. Patariu neslėpti nuo savęs pinigų, atvirkščiai, geriau pradėti vesti biudžeto lentelę“, - kalbėjo A. Markevičius.
Lietuvoje euras nacionaline valiuta taps nuo 2015 sausio 1 d. Litai į eurus bus keičiami kursu 3,45 lito už 1 eurą.
