„Kauno alaus“ pelnas sparčiai auga

Senovinio alaus gamybos tradicijomis garsėjantis „Kauno alus“ skina sėkmingų investicijų ir atsakingo darbo vaisius. Per metus įmonė pasiekė neblogų rezultatų – jos pelnas ūgtelėjo daugiau nei 10 kartų, teigiama viešųjų ryšių agentūros “Avenire” pranešime.

Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį „Kauno alaus“ grynasis pelnas buvo 16 216 litų, o šiemet tuo pačiu metu - net 168 985 litų. Alaus daryklos pelnas kiekvieną mėnesį augo stabiliai. Šių metų sausį „Kauno alus“ pasiekė 26 913 litų, vasarį – 69 321 lito, kovą – 75 790 litų pelną.

„Didžiausią įtaką pelningai bendrovės veiklai turi investicijos į naujus įrenginius, kurių dėka pagerėjo alaus kokybė bei sumažėjo gamybai naudojamos energijos sąnaudos“, - sakė „Kauno alaus“ generalinė direktorė Lina Šileikienė.

Pernai „Kauno alaus“ apyvarta buvo apie 10 milijonų litų. Bendrovė patyrė 274 tūkst. litų nuostolį. Užpernai nuostolis buvo dar didesnis – 469 tūkst. litų, o 2003 metų apyvarta siekė 8,1 milijono litų.

Šiais metais alaus darykla planuoja pasiekti apie 12 milijonų litų apyvartą ir gauti 314 tūkst. litų pelną. Įmonės vadovai tikisi šiemet parduoti 673 tūkst. dekalitrų alaus. Pernai buvo parduota 514 tūkst. dekalitrų alaus.

Pirmąjį šių metų ketvirtį alaus daryklos apyvarta buvo 2 mln. 150 tūkst. litų, o pernai tuo pačiu metu – 1 mln. 840 tūkst. litų.

„Kauno alus“ išsiskiria tuo, jog alus fermentuojamas natūraliu klasikiniu būdu ir todėl išsaugo visas geriausias skonio savybes. Alus nėra dirbtinai prisodrintas angliarūgšte, todėl ilgai išlaiko storą, standžią putą.

Visos "Kauno alaus" daryklos alaus rūšys brandinamos praeitame amžiuje iškastuose rūsiuose, kuriuose ištisus metus laikosi vienoda temperatūra.