Lietuvos bendrovės paslaugas kitose ES šalyse galėtų teikti laikydamosi Lietuvos įstatymų. Direktyva apimtų visas paslaugas, išskyrus finansines, telekomunikacijų ir transporto, kurios reglamentuojamos kitais ES teisės aktais.
"Labiausiai Paslaugų direktyvos įgyvendinimas paveiks tuos sektorius, kuriems nereikia nuolatinės infrastruktūros ir kurie nėra geografiškai apriboti. Tai yra lengviausiai eksportuojamas verslas - statybų, turizmo, nekilnojamojo turto paslaugos, su kompiuteriais susijusi veikla, teisinės, apskaitos ir verslo konsultacijos, rinkodara ir reklama, personalo atranka", - sakė "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai", atlikusios Paslaugų direktyvos poveikio tyrimą, direktorius Edmundas Piesarskas.
Ūkio ministro Viktoro Uspaskicho nuomone, direktyva pagerins verslo sąlygas visose ES valstybėse. Todėl Lietuva, ragina ministras, turi priešintis didžiųjų valstybių Prancūzijos ar Vokietijos siekiams atmesti direktyvos projektą.
Ekspertai atkreipia dėmesį, jog komandiruotiems dirbti į kitą ES šalį Lietuvos gyventojams negalios mūsų šalies teisės aktai dėl atlyginimų ar darbo laiko. Tai ypač varžys statybų paslaugų eksportą. Todėl Lietuvos įmonių darbuotojams, vykstantiems dirbti į kitą šalį narę, taikomi tos šalies teisės aktų reikalavimai, kartu nustatomas ir minimalus darbo užmokestis.
Ūkio ministerijos Vidaus rinkos koordinavimo departamento direktoriaus Sauliaus Kolytos vertinimu, direktyvos ekonominė nauda Lietuvai bus didesnė nei galimos neigiamos pasekmės. Didžiausiu privalumu, anot jo, bus mažesnė administracinių procedūrų našta verslui.
"Tai ypač svarbu smulkiajam ir vidutiniam verslui, nes nebereikės daugelį kartų vykti į kitą šalį", - sakė jis.