Nepamiršiu...Tai buvo labai seniai... Aukštas, lieknas, gražios didelės akys, atrodė, paskęsi jų gelmėje vien pažvelgus... Tai mūsų fizikos mokytojas. Visos aštuntokės buvome jį įsimylėjusios.
Nekantriai laukdavau jo pamokų, bet jos taip greitai pralėkdavo, atrodė, kad skambutis suskamba anksčiau nei reikia.
Pavydėdavau draugėms, kurias dažnai kviesdavo atsakinėti, o ypač toms, kurias palikdavo po pamokų papildomai pasimokyti. Deja, man tokia laimė buvo nepasiekiama, nes mokiausi gerai, per pamokas Mokytojas visai nekreipė į mane dėmesio.
Iki mokyklos buvo apie 2 km kelio. Miestelyje tekdavo eiti gatve, kurioje jis gyveno. Kiekvieną kartą praeinant pro jo namą širdis smarkiai plakdavo, burna išdžiūdavo, kojas pakirsdavo, šiurpuliukai kūnu nueidavo... O kai kartą jis apsilankė namuose, kur aš gyvenau pas giminaičius, atrodė, kad prarasiu sąmonę iš jaudulio.
Pamenu, keletą dienų jo nebuvo mokykloje. Kai grįžo, sužinojom, kad palaidojo savo tėtį. Mačiau juodą gedulo juostelę švarko atlape, dar liūdnesnes akis, supratau jo sielvartą. Keletą savaičių kasdien eidama ryte į mokyklą visą kelią verkdavau. Įsivaizduodavau jį šalia karsto, nuliūdusį, pilnomis ašarų akimis, ir širdį suspausdavo toks neapsakomas skausmas, apimdavo toks sielvartas... Bėgo dienos, kupinos ilgesio, vilties, naivių svajonių...
Kartą pasitaikė proga, nutariau ja pasinaudoti... dėl „pasimatymo“ su Mokytoju.
Tą rytą jis atėjo į klasę prastos nuotaikos, pakvietė prie lentos mokinį, tas nesusidorojo su užduotimi. Sėskis – du. Pakvietė kitą – tas irgi, vėl dvejetas. Toliau trečias, ketvirtas, penktas – vėl tas pats. Mokytojas supyko. Tokio jo dar nebuvome matę. Nors užduotis buvo įkandama, bet mokinius sukaustė kažkokia baimė, nepasitikėjimas savimi, ir vienas po kito jie grįžo į savo suolą, nešdamiesi po suraitytą dvejetą. Matydamas, kad jau laikas aiškinti naują medžiagą, Mokytojas susinervinęs mostelėjo mano pusėn – atseit, negaištam laiko, eik, greitai atsakyk. Jam net nekilo mintis, kad aš galiu nemokėti.
Ir tuomet, iš dalies solidarizuodamasi su klasės draugais, bet labiau egoistinėmis paskatomis, atėjus prie lentos išdidžiai pareiškiau, kad taip pat nemoku, nesugebu paaiškinti. Klasės reakcija buvo įspūdinga, jaučiausi didvyrė, matydama milžinišką dvejetą pažymių knygelėje. O svarbiausia, kad visiems, gavusiems nepatenkinamą pažymį, buvo liepta pasilikti po pamokų. Dar daugiau – atlygis buvo su kaupu, kai Mokytojas, po pamokų gerai išaiškinęs tą užduotį, visus paleido, o man pasakė: „O su tavim bus atskira kalba“. Galvojau, ištirpsiu iš laimės...
Kai likome dviese, jis pažvelgė man į akis ir tyliai paklausė: „Ar taip pasielgei tyčia? Ar supranti, kad labai įskaudinai mane?...“ Paraudau iš gėdos... Negalėjau gi prisipažinti, kad taip pasielgiau todėl, kad buvau beviltiškai jį įsimylėjusi...
Praėjo daug metų. Teko patirti įvairių išgyvenimų, bet to gilaus, nuoširdaus jausmo Mokytojui niekada neužmiršiu. Iki šiol saugau nuotrauką ir nuostabius laiškus, kuriuos gavau iš Jo jau vėliau, būdama studentė...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Laimėk lėktuvo bilietus! Pasidalink savo meilės istorija!
Ta saldi mokyklinė meilė, kai šiurpuliukai atsiranda vien palietus jo ar jos ranką, o pamokų kas rytą lauki kaip Kalėdų tam, kad vėl susitiktumėte tame pačiame suole – pamenate? Tikriausiai tokių dalykų net ir norint nepavyktų pamiršti...
Tačiau ne visi į mokinių draugystes žiūri taip romantiškai. DELFI rašė, kad bučiniai mokyklos koridoriuje gali baigtis rimtais nemalonumais. Tuo įsitikino kaunietė Inga, kurią su draugu „nusikaltimo vietoje” aptiko konservatyvių pažiūrų mokytoja. Visaip išgėdino ir nutempė pas direktorių.
Pasidalinkite – kokia Jūsų patirtis? Prisiminkite savo mokyklų mylimuosius ir mylimąsias – ar dažnai apie juos pagalvojate, susitinkate, o gal vis dar esate kartu? Atskleiskite, kaip į santykius mokykloje reagavo mokytojai, tėvai ir kiti mokiniai. O gal galite pasidalinti paslaptimi, kad teko įsimylėti ar suvilioti mokytoją?
Atėjus naujiems mokslo metams su šypsena prisiminkime mokyklą ir pasidalinkime savo išgyvenimais. Už atvirumą ir nuoširdumą Jums atiteks prizas – du lėktuvo bilietai iki 2014 m. pabaigos „Air Lituanica“ oro linijomis pasirinkta kryptimi!
Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Meilė“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda arba rašyti čia: