Taip siekiama pažaboti vadinamųjų transporto vaiduoklių skaičių bei sumažinti netvarkingų automobilių keliuose. Tačiau tokia tvarka sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą, mat Lietuvoje nemažai transporto priemonių, kurių vairuotojai į gatves išvažiuoja vos kelis kartus per metus ar net rečiau.
Baikerių klubo „IronX“ narys Rolandas sako, kad ši įstatymo pataisa – visiškas nesusipratimas. Pati idėja išregistruoti jau seniai neegzistuojančius „kledarus“ sveikintina, tačiau neturi būti įgyvendinama apsunkinant gyvenimą kitiems eismo dalyviams.
Lietuvoje yra daugybė transporto priemonių, kurios naudojamos tik šiltuoju metų laiku ar tik per įvairius renginius, todėl dabar jų savininkai arba turės privalomąjį automobilio draudimą pirkti metams, arba per metus po kelis kartus važiuoti į „Regitrą“ ir stabdyti leidimą dalyvauti eisme.
„Asmeniškai turiu du motociklus: vienu važinėju, kol leidžia oro sąlygos, kitu – išskirtinai tik į renginius, nes tai vienintelis toks „tiuninginis“ motociklas pasaulyje. Per trejus metus su juo buvau nuvykęs į kelias parodas ir kartą pernai išsitraukiau šiaip palėkti. Tad natūralu, kad jį apsidraudžiu tik prieš kur nors išsiruošdamas. Į šį žaisliuką daug investavau, tad teko šeštadienį lėkti į „Regitrą“, atstovėti ilgiausią eilę ir susimokėti, kad jo neišregistruotų, antraip tektų mokėti kelis kartus brangiau. Taip ir nesupratau, už ką moku“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ pasakojo baikeris.
Sezoninis malonumas
Rolando teigimu, įstatymų leidėjai, rengdami šį įstatymą, visiškai nepagalvojo apie motociklų ir motorolerių, antikvarinių automobilių, įvairių kemperių ir priekabų savininkus. Automobilių savininkai per metus įveikia apie 20–30 tūkst., o motociklų vairuotojai geriausiu atveju 5–6 tūkst. kilometrų, nes daugiau neleidžia oro sąlygos.
„Juk Lietuva ne Ispanija, čia motociklų sezonas trunka nuo balandžio iki spalio vidurio, tad natūralu, kad motociklininkai savo žirgus draudžia tik pusei metų. Arba net mėnesiui, jeigu pasirodo tik parodose. Nemažai mūsų klubo narių dirba užsienyje ir motociklu geriausiu atveju gali palakstyti tik mėnesiui grįžę atostogų. Paskui nuvalo, uždengia ir laukia kito sezono. O dabar ką teks daryti – metams pirkti draudimą ar važinėti nuolat į „Regitrą“? O jeigu pamiršai? Niekam tai bus neįdomu – čiau, braške“, – ironizavo Rolandas.
Dar viena bėda, kad daugelio baikerių motociklai yra vienetiniai, tad jiems sugedus detalių tenka laukti po kelis mėnesius. O prognozuoti, per kiek laiko pavyks sutvarkyti transporto priemonę, praktiškai neįmanoma. Pavyzdžiui, klubo prezidento Laisvio motociklą jau ketvirti metai nesėkmingai bandoma prikelti antram gyvenimui.
„Prieš keletą metų mano motociklui sugedo pavarų dėžė. Kadangi tai vienetinis modelis pasaulyje, teko ją parsisiųsti iš Amerikos. Tai tokie dalykai, kurių Lietuvoje nėra, o kinai nepagamins. O kur įvairūs antikvariniai, retro automobiliai ir motociklai – jie per daug vertingi, kad su jais būtų galima važinėti kasdien. Aišku, galima ir sustabdyti kuriam laikui dalyvavimą eisme, bet iš kur žinoti, kada automobilio prisireiks“, – kalbėjo baikeris.
Pirma įstatymas, o po to svarstymai
Tai nėra tik plieninių žirgų mylėtojų problema. Rolando teigimu, įstatymas skaudžiai palies ir didžiąją dalį Lietuvos senjorų, kurie savo automobilius per žiemą laiko garaže ir prie vairo sėda tik prasidėjus sodų sezonui.
„Manau, kiekvienoje šeimoje yra tokių pavyzdžių. Mano paties krikštatėvis, profesionaliu vairuotoju dirbęs daugiau kaip keturis dešimtmečius, savo seną, bet tvarkingą „audinę“ užsikuria tik pavasarį, kai reikia važiuoti į sodą, ir į garažą pastato po Vėlinių. Tai ką, jam taip pat draudimą pirkti metams? Tai visiškas absurdas“, – pasipiktinimo neslėpė panevėžietis.
Klubo „IronX“ viceprezidentas Vidas teigė, kad baisiausia, kai įstatymus imasi kurti tie žmonės, kurie net akyse nėra regėję motociklo. Daugelis baikerių, turinčių motociklus, su kuriais pasirodo tik kartą ar porą per metus, jau susitvarkė „Regitroje“, kad trims mėnesiams būtų sustabdytas leidimas dalyvauti eisme, kiti dar laukia, mat daugelis savo plieninius žirgus apdraudę iki baikerių sezono pabaigos – spalio vidurio.
„Dar vis svarstome, ką darysime, dar turime šiek tiek laiko. Pas mus priimta pirma išleisti įstatymą ir tik paskui „Ai, gal ne taip padarėme“. Viliamės, kad įstatymą dar patobulins. Norėjo laužus, kurie numesti kiemuose ar daržinėse, išregistruoti, bet kodėl dėl tų, kurie nesirūpina savo transporto priemonėmis, dabar galvą turi skaudėti kitiems, juk mes sąžiningai mokame mokesčius ir draudžiame savo transporto priemones“, – piktinosi Vidas.
Rado būdą plėšikauti
Kolekcininkas, muziejininkas, senovinės technikos klubo „Klasika“ narys Klementas Sakalauskas taip pat teigia, jog kol kas nėra apsisprendęs, ką daryti su 1931 m. pagamintu automobiliu „Nasch 660“, su kuriuo pasirodo dažnoje miesto šventėje. Žiemą automobilis saugiai laikomas garaže, todėl jo nedraudžia, o ką reikės daryti dabar, neaišku.
„Automobilis apdraustas iki lapkričio, o tada bus matyt. Drausti visiems metams gana brangu, apskritai privalomasis automobilių draudimas yra tikras plėšikavimas, ypač jeigu tuo automobiliu žmogus net nevažinės“, – mano K. Sakalauskas.
Dar viena išeitis būtų automobilį visai išregistruoti ir į parodas jį atvežti specialia mašina, kaip kad daro kai kurie senovine technika besidomintys kolekcininkai. Per parodas tokie automobiliai su policijos palyda ir specialiais ženklais gali riedėti gatvėmis, tačiau tai būtų ir nepatogu, ir brangu. Kita vertus, kam automobilį išregistruoti, jeigu jis techniškai tvarkingas ir gali dalyvauti eisme.
„Įstatymą privalu tobulinti, nes yra nemažai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, kurie važinėja tik vasarą. Pats jau esu metuose, kadangi gyvenu priemiestyje, tenka automobiliu važinėti visus metus, bet puikiai suprantu, su kokiomis problemomis susidurs senjorai, per žiemą savo automobilius pastatantys į garažus“, – sakė K. Sakalauskas.
Ne pasaulio pabaiga
„Regitros“ duomenimis, iki rugsėjo 29 d. daugiau kaip 35 tūkst. transporto priemonių valdytojų jau pasinaudojo savo teise prasitęsti sustabdyti leidimą dalyvauti eisme. Tačiau dar daugiau kaip 850 tūkst. automobilių šiomis dienomis bus išregistruota. Manoma, kad didžiosios dalies automobilių eisme jau seniai nėra.
Kaip teigė „Regitros“ Panevėžio filialo vadovas Raimundas Kireilis, išregistravimo procedūra prasidėjo vakar ir pastarosios dienos parodys, kiek iš tiesų automobilių vaiduoklių esama „Regitros“ sąrašuose ir kiek gyventojų, sužinoję, kad jų transporto priemonė išregistruota, kreipsis į „Regitrą“ dėl jos priregistravimo.
„Didžiausios eilės buvo praėjusį penktadienį ir šeštadienį, paskutines dienas, kada dar buvo galima pranešti apie automobilio dalyvavimo eisme sustabdymą. Čia kaip ir tiems studentams – viską atideda paskutinei dienai, nors galėjo susitvarkyti per liepą ir rugpjūtį. Tad natūralu, kad paskutinėmis dienomis eilės nusidriekė net per automobilių stovėjimo aikštelę“, – „Sekundei“ teigė R. Kireilis.
Neaišku, ar dėl tokių įstatymo pakeitimų pagerės eismo saugumas keliuose, tačiau siekiama, kad važinėtų techniškai tvarkingos ir draustos transporto priemonės. Tiesa, R. Kireilis neslėpė, kad dėl tokių įstatymo pataisų gali būti ir nemažai nepatenkintų asmenų, ypač tarp senjorų ir emigrantų, kurie į gatves išvažiuoja vos kelis mėnesius per metus. Tačiau net ir išregistravus automobilį jo savininkas nepraranda į jį teisių.
„Išregistravimas – dar ne pasaulio pabaiga. Jeigu vairuotojas pereis automobilio techninę apžiūrą ir apsidraus, jis vėl galės registruoti automobilį ir dalyvauti eisme. Keliais turi važinėti tik tvarkingos mašinos“, – pabrėžė R. Kireilis.
Apsižiūrėjo, kad paliko spragų
Prieštaringai vertinama transporto priemonių išregistravimo tvarka, atrodo, dar keisis. Mat šios savaitės pradžioje vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, apsižiūrėjęs, kad įstatyme palikta nemažai spragų ir sprendimas priimtas per daug skubotai, surengė pasitarimą su „Regitros“ generaliniu direktoriumi Daliumi Preveliu.
Buvo nutarta peržiūrėti transporto priemonių registravimo tvarką ir supaprastinti išregistruotų automobilių sugrąžinimą į registrą. Be to, nurodyta inicijuoti įstatymo pataisas Seime ir pakoreguoti nuostatas dėl sezoniškai eksploatuojamų transporto priemonių išregistravimo.
Ministras pareiškė, kad de jure įstatymo nuostatos turi būti vykdomos, tačiau de facto jų vykdyme būtina atsižvelgti į protingumo bei sveikos nuovokos kriterijų.
Jis pabrėžė, kad išregistravimo procesas ir informacinių sistemų darbas turi būti organizuojamas taip, kad pirmiausia būtų išregistruotos tos transporto priemonės, kuriomis nevažinėjama ilgą laiką, yra parduotos į užsienį ir pan.
„Tokių „negyvų dvasių“ „Regitros“ informacinėje sistemoje yra dauguma – nuo jų ir pradėkite“, – teigia ministras.
