Ne, šįkart mes nekalbėsime apie kraujo grupes ir mitybą, dietas, sėkmingas Holivudo žvaigždžių svorio metimo istorijas. Pakalbėkime apie kraujo grupes ir lėtines bei ūmias ligas ar savijautą.
Kraujas mūsų organizme atlieka pačias įvairiausias gyvybiškai svarbias funkcijas – perneša deguonį ir anglies dvideginį, maisto medžiagas, hormonus, vitaminus ir kt. Taip pat palaiko organizmo pH, paskirsto jonus po organizmą, yra svarbus imunitetui ir apsaugo mus nuo nukraujavimo traumų metu (kai kreša).
Kraujo grupes įprasta skirstyti pagal vadinamą AB0 kraujo sistemą. Pagal šią sistemą yra 4 kraujo grupės – 0 (I), A (II), B (III) ir AB (IV). Taip pat yra ir Rezus sistema. Jei kraujyje yra Rezus faktorius, kraujas vadinamas Rezus teigiamu (Rh ), o kai jo nėra – Rezus neigiamu (Rh-). Apie 15 proc. žmonių populiacijos turi Rezus neigiamą faktorių.
Manoma, kad Europoje labiausiai paplitusi A (II) kraujo grupė, po to eina 0 (I), B (III), o rečiausia grupė yra AB (IV).
Pastaruoju metu daugėja tyrimų, pagrindžiančių, jog mūsų sveikata ar ligos labai priklauso nuo mūsų kraujo grupės. Prieš kelerius metus Pensilvanijoje (JAV) nustatyta, jog kraujo grupė turi įtakos širdies smūgio rizikai, infekcinėms, virusinėms, skrandžio ar žarnyno ligoms. Štai, pavyzdžiui, pagal tuometinį tyrimą, rečiausiai širdies smūgis ištinka 0 kraujo grupę turinčius asmenis. Rečiau jie suserga ir infekcine liga – maliarija. Tačiau ši grupė jautresnė choleros bakterijoms ar virusų bei bakterijų sukeltoms skrandžio ir žarnyno ligoms. Anot kito, vėliau Švedijoje inicijuoto tyrimo, didesne skrandžio vėžio rizika pasižymi kita grupė – A (II). Dar vėliau buvo padaryta prielaida, jog kraujo grupė turi šiek tiek įtakos ir moteriai pastojant. Štai 0 kraujo grupę turinčios moterys yra sąlyginai vaisingesnės. AB ir B kraujo grupę turinčios moterys labiau linkusios sirgti kiaušidžių vėžiu.
O štai 0 kraujo grupės vyrai, gyvenantys ir dirbantys užterštoje aplinkoje, yra labiau linkę nutukti.
Įsibėgėjus tokio pobūdžio tyrimams, nustatyta ir dar daugiau įdomių dalykų.
Kraujo grupės ir mikroflora
Raudonuosiuose kraujo kūneliuose esantys antigenai aptinkami ir kitose organizmo struktūrose. Pavyzdžiui, virškinamajame trakte. Didelė dalis bakterijų, gyvenančių mūsų žarnyne ir įeinančių į mūsų organizmo mikroflorą, minta šiais antigenais. Dėl to organizmui reikalingos bakterijos išgyvena, o žalingos – sunaikinamos.
Tyrimais įrodyta, jog B grupę turinčių asmenų žarnyne yra keliasdešimt tūkstančių daugiau gerųjų bakterijų padermių nei A ar 0 kraujo grupių. Su kuo susijusi žarnyno mikroflora? Ne tik su žarnyno veikla, maisto virškinimu ar infekcinėmis žarnyno ligomis, bet ir su tokiomis ligomis, kaip diabetas, nutukimas. Kuo žarnyno mikroflora pasižymi didesne pusiausvyra, tuo mažesnė tikimybė šiomis ligomis susirgti.
Stresas
Tam tikros kraujo grupės susijusios su vienokių ar kitokių hormonų kraujyje padidėjusiu ar sumažėjusiu kiekiu. Pavyzdžiui, A grupės kraujyje daugiau streso hormono kortizolio. Kai antinksčių liauka į kraują išskiria daugiau kortizolio, pasireiškia nerimas, įtampa, nervingumas, pyktis, miego sutrikimai.
Vis dėlto patariama dėl to per daug nenusiminti ir tai panaudoti geram tikslui – pratimų ir mankštos parinkimui pagal kraujo grupę. Štai į stresą labiau linkusiems A kraujo grupės žmonėms tiktų tokios mankštos praktikos, kaip joga, taiči. Visa tai šiuo atveju organizmui būtų naudingiau nei bėgiojimas ar svorio kilnojimas.
Panaši taisyklė galioja ir 0 kraujo grupei. Į jų kraują streso hormonai išsiskiria lėčiau ir hormonų koncentracija gali būti mažesnė. Tačiau šią kraujo grupę turintys asmenys yra linkę ilgiau stresuoti, iš jų kraujo streso hormonai pasišalina lėčiau. O štai AB kraujo grupei tinka intensyvesni užsiėmimai. Ypač stiprinantys imunitetą.
Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, jog visi, kurių kraujo grupė nėra 0, yra labiau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tačiau labiausiai širdies ligos gresia retai AB kraujo grupei. Ši kraujo grupė pasižymėjo 23 proc. didesniu sergamumu kardiovaskulinėmis ligomis nei 0 grupė.
Su širdies bei kraujagyslių sistemos darbu susijusios ir mūsų smegenys. Pavyzdžiui, po infarkto, insulto ar esant kraujagyslių pažeidimams išsivystyti neurodegeneracinėms ligoms ar bent atmintiems bei dėmesio sutrikimams yra lengviau.
AB kraujo grupę turintiems žmonėms taip pat nustatyta didesnė rizika įgyti atminties, dėmesio sutelkimo, kalbėjimo problemų, išsivystyti pažintinių funkcijų sutrikimams, net lėtinėms neurodegeneracinėms ligoms. Rečiausios kraujo grupės atstovai atminties, pažintinių funkcijų sutrikimu serga 82 proc. dažniau nei kitas kraujo grupes turintys asmenys. Mokslininkai netgi išsiaiškino labai realią to priežastį. Pasirodo, AB kraujo grupė turi specifinį krešėjimo faktorių, kuris gali sumažinti kraujo tėkmę į smegenis.
Kasos vėžys
Kaip ir mažesnį polinkį sirgti širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis ar atminties sutrikimais, taip ir mažesnį polinkį sirgti kasos vėžiu turi 0 kraujo grupė. Jeilio universitete nustatyta, jog dėl A ar B grupės kraujyje esančių antigenų žarnyne ir skrandyje susidaro geresnės sąlygos vešėti tokiai bakterijai kaip H. Pylori. 0 kraujo grupės asmenys tokių antigenų neturi ir H. Pylori ant organų sienelių prisitvirtinti tampa sudėtingiau.
Koks būtų moralas? Kraujo grupių skirtumus lemia skirtingi antigenai ant raudonųjų kraujo kūnelių. Antigenai ir gali būti skirtingų polinkių į skirtingas ligas priežastimi. Ir nors tų antigenų ar kraujo grupės pakeisti negali (tai paveldima, kaip mūsų plaukų, akių spalva ir kiti fiziologiniai ar fiziniai matmenys), tačiau galime atkreipti dėmesį. Tarkime, kuriuos organus verta pasaugoti, kurioms ligoms imlesnis mūsų organizmas.
Kai kurie žmonės apskritai nesidomi ir gali nežinoti tikslios savo kraujo grupės. Tad kraujo grupės įtaka sveikatai gali būti puikia priežastimi tuo pasidomėti ir išsiaiškinti.
Iš mokslinės pusės šie tyrinėjimai taip pat svarbūs ir ateityje gali duoti apčiuopiamos naudos. Pavyzdžiui, būtų sukurti tam tikrą ligą gydantys vaistai, individualizuoti pagal kraujo grupę. Arba tam tikros individualios terapijos, gydymo, mankštos programos. Tad nenumokime ranka į savo kraujo grupę.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
