Jaunas, vyras ir dar mokytojas – toks derinys nėra įprastas šiandienos mokykloje. Tačiau N. Medeišis tikina sulaukęs tik pačių geriausių reakcijų. Juokauja, kad dėl tokio jo pasirinkimo džiaugėsi ne tik mokiniai, bet ir kolegės.
„Šiuolaikiniam mokytojui svarbiausia nebūti nuobodžiam ir nuoširdžiai bendrauti su mokiniais. Stengiuosi su jais kalbėti jų kalba. Nežinau, kaip tapti geru pedagogu, tačiau dirbdamas mokykloje siekiu to išmokti”, – pasakoja N. Medeišis.
Talentą būti mokytoju įžvelgė artimiausi žmonės
Idėja tapti mokytoju jam kilo bebaigiant aplinkotyros ir aplinkotvarkos magistrantūros studijas Vilniaus universitete (VU). Tiesa, dar prieš tai jo draugai juokaudavo, kad vaikinas turi mokytojui būdingų požymių, talentą mokytojauti įžvelgė ir jo mama. Po gimnazijos baigimo ji siūlė stoti į dabartinį Lietuvos edukologijos universitetą, tačiau anuomet tokia mintis N. Medeišiui neatrodė patraukli – labiau viliojo ekologijos studijos VU.
„Baigiant studijas senajame universitete akys užkliuvo už programos „Renkuosi mokyti!“ skelbimo, pagalvojau: kodėl gi ne?”, – šyptelėjo vaikinas.
Iki šiol tai yra vienintelė programa, kuri gali padėti įsidarbinti mokykloje nepedagogines studijas baigusiems studentams. Įveikę atrankas ir keturių savaičių apmokymus jie pasiunčiami dirbti į įvairias, dažniausiai rajonuose įsikūrusias mokyklas.
„Į programos vasaros mokymus atvykau savaite vėliau, nes tuomet kartu su universiteto dainų ir šokių ansambliu dalyvavau Tautinių šokių šventėje Bostone, JAV. Todėl kursuose dalyvavau tik tris intensyvias savaites. Mokėmės apie viską, ką reikėtų žinoti mokytojui. Mums buvo sakoma, kad svarbiausia – išmokti planuoti laiką ir pamokos medžiagą pateikti mokiniams suprantama forma, tačiau pirma mokytojavimo savaitė buvo labai sunki, išaiškėjo, kad teorija kardinaliai skyrėsi nuo praktikos. Tiesa, spalio mėnesį dirbti jau buvo lengviau”, – pirmąsias savo mokytojavimo akimirkas atsiminė N. Medeišis.
Per pamokas netrūksta juoko
Bene labiausiai jam įsiminęs potyris iš to meto – mokinių reakcija į naują mokytoją.
„Beveik visą rugsėjį dalis mokinių į mane žiūrėjo nepatikliai. Jiems atrodžiau keistas mokytojas. Kaip sužinojau vėliau, dėl to, kad buvau per daug linksmas”, – stebėjosi mokytojas.
Du metus jis dirbo su gimnazistais, dabar moko pagrindinės mokyklos mokinius nuo 5 iki 7 klasės ir dešimtokus. Anot N. Medeišio, šiuolaikinė vaikų karta tikrai nėra tokia baisi, kaip kad apie ją yra kalbama.
„Visi jie – skirtingi, individualūs, aktyvūs, draugiški, nuoširdūs, inovatyvūs, drąsūs, komunikabilūs. Netiesa, kad jiems tik „prie kompo“ sėdėt patinka. Svarbu pasiūlyt įdomią veiklą. Šį balandį kėlėm inkilus paukščiams aplinkiniuose miškuose, o gegužės mėnesį su 20-čia gimnazistų sodinome mišką. Už tai norėčiau padėkoti Kuršėnų miškų urėdijai. Šiuo metu ne tik dirbu biologijos mokytoju, bet ir vadovauju jaunųjų gamtininkų būreliui Kuršėnų kūrybos namuose. Be to, nuo šių metų turiu 29 auklėtinius, penktos klasės mokinius. Auga puiki mokinių karta – puikūs vyrai ir šaunios panelės”, – džiaugėsi N. Medeišis.
Jis pasakoja pamokas besistengiantis vesti taip, kad mokiniams nebūtų nuobodu, todėl jų metu stengiasi taikyti įvairius metodus.
„Per mano pamokas netrūksta juoko. Labai stengiuosi organizuoti ne tik įdomias pamokas, bet ir skatinti aktyvesnį dialogą tarp visų mokyklos bendruomenės narių: mokytojų, tėvų, mokinių”, – idėjomis dalijosi mokytojas.
