Tai numato vėluodama rugpjūčio viduryje pradėjusi veikti naujoji juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema (JADIS), kuriai duomenis privalo pateikti visos įmonės, turinčios daugiau nei vieną akcininką.
Tiek verslo atstovai, tiek teisininkai tvirtina, kad naujoji sistema sumažina viešumą ir galimybes sužinoti, kas vyksta įmonėse.
Teisingumo ministro Juozo Bernatonio įsakymu patvirtintose nuostatose rašoma, kad šios informacinės sistemos duomenis gali gauti valstybinės institucijos ir įstaigos, įmonių atstovai bei „kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis įstatymų nustatytais atvejais“.
Tačiau Teisingumo ministerija dėl atimtos galimybės visiems sužinoti apie akcininkų pasikeitimus problemos nemato.
„Siekiant apsaugoti asmens teisę į nuosavybę ir jo privačius duomenis (asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, turimą turtą), įvertinant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus, JADIS kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius teikiami fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie turi teisę gauti šiuos duomenis įstatymų nustatytais atvejais“, - nurodoma ministerijos atsakyme DELFI.
Įstatymuose numatyta, kad juridiniai asmenys, galintys gauti informaciją, yra bankai, kredito įmonės, fizinės rizikos vertinimo įmonės, advokatai, antstoliai.
Tuo metu nuo 2010 m. iki šio rugpjūčio vidurio galiojusi tvarka suteikė galimybę visiems norintiems Registrų centre paprašyti duomenų apie įmonių akcininkus ir jų pasikeitimus. Tokia tvarka galioja daugelyje Europos šalių.
Žingsnis atgal
Tarptautinio įsigijimų ir susiliejimų patarėjų aljanso „M&A International Baltics“ partneris Karolis Pocius DELFI sakė, kad šiuo sprendimu Lietuva žengia atgal.
„Tai yra žingsnis atgal kalbant apie verslo aplinkos skaidrumą. Nemanau, kad nuo 2010 m. galiojusi tvarka kam nors kenkė, žinoma, išskyrus galbūt tam tikrą visuomenės dalį, kuri norėjo nuslėpti savo verslo interesus. Šis duomenų įslaptinimas yra vienareikšmiškai blogas sprendimas“, - komentavo jis.
Toks duomenų apie įmonių akcininkus įslaptinimas, jo įsitikinimu, kenks ir Lietuvos investicinei aplinkai.
„Tai tikrai yra kliuvinys, kad įmonės negali patikrinti partnerių akcininkų, nes vakarietiškas požiūris yra, kad duomenys apie įmonę turi būti pasiekiami suinteresuotoms šalims, verslo partneriams, žiniasklaidai ir kitiems“, - kalbėjo K. Pocius.
„Tokiu atveju išeina, kad valstybės institucijos ir turbūt bankai turi geresnę informaciją nei kiti verslo atstovai, nors Registrų centras buvo suvienodinęs galimybes naudotis šia informacija“, - pridūrė pašnekovas.
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė“ teisininkas Mantas Gofmanas pripažino, kad naujosios sistemos reguliavimas, jei jis nebūtų tikslinamas, sumažina viešumą.
Jo teigimu, kuriant šią sistemą buvo tikimasi, kad ji turėtų suteikti daugiau galimybių arba jų nesuvaržyti tikrinti juridinių asmenų duomenis apie dalyvius.
Pavyzdžiui, iki šiol iš Juridinių asmenų registro buvo galima bet kam gauti akcininkų sąrašus, kurie buvo saugomi skenuotuose dokumentuose.
„Sistema ir joje kaupiami duomenys turėtų sudaryti galimybę atlikti paiešką pagal konkretų asmenį identifikuojant kokiuose juridiniuose asmenyse (UAB ar mažojoje bendrijoje) atitinkamas asmuo yra dalyvis (akcininkas, dalininkas ir kt.). Tuo tarpu šiuo metu Juridinių asmenų registre nesusistemintų sąrašų forma kaupiami duomenys apie dalyvius tokios galimybės nesudaro. Be to, įdiegus aptariamą sistemą, akcininkų sąrašų juridiniai asmenys apskritai neturi teikti registrui. Taigi tuo atveju, jeigu reguliavimas nebus tobulinamas, duomenys apie dalyvius liktų prieinami tik valstybės įstaigoms ir institucijoms, taip pat juridinio asmens dalyviais esantiems asmenims, tačiau ne visiems, turintiems tikslą gauti šią informaciją“, - teigė jis.
Tačiau dabar JADIS niekaip nesidalija duomenimis su Juridinių asmenų registru.
DELFI primena, kad pradėjus veikti JADIS Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose nebepriimami uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų sąrašai, kuriuos teikti Juridinių asmenų registrui bendrovės buvo įpareigotos 2010 m. pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą. Kaip ir anksčiau, Registrų centro padaliniuose bus galima deklaruoti tik vienintelį UAB akcininką – savininką.
