Europos Sąjungos parama Žemės ūkiui per metus beveik siekia du milijardus litų. Nacionalinė mokėjimo agentūra ją skirsto net pagal 60 numatytų priemonių. Tačiau ūkininkai apgailestauja, kad tos išmokos vos padengia finansinius nuostolius. Juos lėmė išaugusios gamybos sąnaudos ir gerokai sumažėjusios produkcijos supirkimo kainos. "Grūdų kaina, lyginant su pernai, gerokai sumažėjo, dyzelinis kuras žymiai pabrango, trąšos taip pat, ypatingai azotinės, metalo kaina labai išaugo. Visa tai kelia nerimą, kaip čia toliau reikės "suvesti galus", - kalbėjo J.Staliūnas.
Specialistų tvirtinimu, dauguma ūkių jau yra specializavęsi ir augina ar gamina tik vienos – dviejų rūšių produkciją. Tačiau tai ne vienintelis būdas išlikimui. Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė teigia, jog maži ūkiai bus priversti kooperuotis, kitaip jie neatlaikys konkurencijos. "Didinti ūkių konkurencingumą yra bendra ES politika, o konkurencingumas priklauso nuo ūkio dydžio. Tai, kad Lietuva užima priešpaskutinę vietą pagal vidutinių ūkių dydį, kuris yra tik 8 ha vienam ūkiui, nėra geras reiškiny. Tai gerokai silpnina mūsų agrarinį sektorių, brangina gamybą, nes suprantam, kad mažam ūkyje negalima taip racionaliai, moderniai ūkininkauti", - tvirtina ministrė.
Didieji ūkiai ir ŽŪ bendrovės dar iki narystės ES teikė paraiškas SAPARD paramai gauti. Nacionalinės mokėjimo agentūros kaimo plėtros programų departamento direktorius Petras Sakalauskas teigia, jog už šią paramą ūkininkai įsigijo modernios technikos, renovavo ar įsigijo pastatus. Iš viso SAPARD paramai gauti pasirašyta beveik 900 sutarčių, iš jų apie 400 pareiškėjai jau yra įgyvendinę. Iki šių metų balandžio vidurio SAPARD paramos gavėjams jau išmokėta beveik pusė milijardo litų. Kauno rajono ūkininkas Juozas Staliūnas taip pat yra šios paramos gavėjas. "Norint būti konkurencingam, turi užauginti geros kokybės derlių ir jo turi būti tam tikras kiekis. Todėl reikėjo tam tikrų investicijų į naują žemės ūkio techniką, kurios pagalba mes ir galėtumėm užauginti gerą produktą ir būti konkurencingi su kitais ES žemdirbiais", - sakė ūkininkas
Ūkininkui, už milijoną litų įsigijusiam žemės ūkio technikos, iš SAPARD programos buvo sugrąžinta beveik pusė investuotos sumos. Tačiau šių pinigų J.Staliūno sąskaitoje neliko iš karto. "Daugelis galvoja, kur aš sugebėjau tokią didelę sumą išleist. O visus pinigus aš grąžinau bankui ir padengiau dalį kredito, kurį buvau paėmęs", - sakė ūkininkas. Grūdines kultūras auginantis žemdirbys neslepia, jog be paramos vargu ar būtų galėjęs įsigyti prabangios technikos. Vien kombainas kainavo apie pusę milijono. Tačiau su vertinga parama J.Staliūnas gavo ir krūvą apribojimų. "Verslas šiandieną sekasi lyg ir neblogai, tačiau aš 5 metus negaliu nukrypti nuo savo projekto, kurį esu įgyvendinęs. Per visą šį laikotarpį negali keistis niekas, nei žemės plotai, nei dirbančiųjų skaičius, nei žemės ūkio šaka. Tai šiek tiek neramina, nes per penkerius metus daug kas gali pasikeisti. Jau dabar, smarkiai išaugus kuro kainoms ir atpigus grūdams yra sunku nenukrypti nuo parengto projekto", - sakė ūkininkas.
J.Staliūnas tvirtina turįs puikiai išmanyti ne tik augalininkystės subtilybes, valdyti sudėtingą techniką. Nauji iššūkiai privertė išmokti dirbti kompiuteriu ir tvarkyti buhalterinę apskaitą, juolab kad pastaruoju metu valdininkai jo ūkyje tapo net per dažni svečiai. Jie tikrina, ar ūkininkas nenukrypsta nuo SAPARD projekto. Patys valdininkai tvirtina esą priversti tai daryti. Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovas P.Sakalauskas teigia, jog ir juos tikrina. "Važiuoja pas mus ir Europos auditas, ir Valstybės kontrolė mus tikrina. Todėl paskubėjus galima žymiai daugiau parasti, negu tos naudos duoti. Žmonės piktinasi, kad agentūra vis tikrina, bet tai yra neišvengiama, kadangi lėšos - ne vien nacionalinės, kurias Lietuva gali mokėti taip, kaip jinai nori", - sakė valdininkas.
Narystė ES vienus ūkininkus privertė plėsti savo ūkius, kitus - pasitraukti ir už tai gautio nemažas išmokas. Tuo pasinaudojo Širvintų rajono gyventojai Albina ir Juozapas Lisauskai . Triūsti nedideliame ūkyje jiems tapo tiesiog nebenaudinga."Mes laikėm penkias karves ir primelžtą pieną priduodavome pieno supirkinėtojams.. Ir buvo labai apmaudu, kad stambiems, laikiusiems 10 ir daugiau karvių ūkininkams, melžusiems tokios pat kokybės pieną, mokėdavo po 60 centų už litrą, o mums net perpus mažiau. Tai buvo paskata mums pasitraukti, nes tokios nelygybės ilgai nebūtume ištvėrę", - pasakojo A.Lisauskienė.
Šiuo metu Lisauskai daugiau ilsisi, nei dirba. Tvarte prižiūrimi keli gyvuliai auginami tik savoms reikmėms. Apie 20 ha žemės jie padovanojo sūnui, kuris, įsigijęs jaunojo ūkininko pažymėjimą, ketina užsiimti grūdinių kultūrų auginimu. Pirmaisiais metais Lisauskams už pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos bus išmokėta per 13 tūkstančių litų, kuriuos jie ketina investuoti į sūnaus verslą.
