Kelyje galime būti ramūs ir pagarbūs kitiems eismo dalyviams, bet galime ir tyliai nekęsti visų greta riedančių automobilių bei visais įmanomais būdais trukdyti jų vairuotojams. Galime būti drovūs ir bijoti kiekvienos lenkiančios mašinos arba priešingai – jaustis kelių ereliais, kuriems ant visų nusispjauti.
Yra vairuotojų, kurie visiškai nekreipia dėmesio į kitų sukeltas avarijas, o ir patys, įvažiavę į kito automobilio „uodega“, tik nusikvatoja. Kiti ir dėl įskilusio žibinto sukels tokią isteriją…
Kai kuriems automobilininkams pavyksta išlaikyti šaltą protą net ekstremaliose situacijoje. Tačiau veikiausiai visi pažįstame vairuotojų, užverdančių pykčiu vien dėl to, kad „kažkoks išsižiojęs mulkis“ drįso jį aplenkti.
Dauguma žmonių vairuoja atsipalaidavę ir maloniai šnekučiuodamiesi su keleiviu. Kiti, nespėję užvesti variklio, jau pradeda audringai ir, žinoma, ne iš gerosios pusės komentuoti eismo dalyvių vairavimo įgūdžius.
Net važinėja visi vairuotojai skirtingai: kas rieda ramiai ir sklandžiai, o kas nuolat trūkčioja, čia mina greičio pedalą, čia vėl atleidžia, stengiasi visur įlįsti ir užlįsti.
Kokia išvada? Ji, sako ekspertai, viena: atsisėdę prie automobilio vairo mes, patys to nesuvokdami, demonstruojame, kokie iš tikrųjų esame. Ir jeigu gerai pagalvosite, sutiksite, jog keliuose kasdien matote labai ryškių tipažų. Profesionalūs (visomis prasmėmis) vairuotojai pravažiuoja pro šalį nepastebėti, bet „probleminiai“ įstringa atmintin giliai ir ilgam…
Aktyvūs agresoriai
Tokie vairuotojai kelyje elgiasi pabrėžtinai agresyviai – blaškosi, lenkia užkirsdami kelią. Nereikia būti psichologu, kad patikėtum, jog šie „ereliai“ pikti ant viso pasaulio, pavydūs ir savimi nepasitikintys. Gali būti, kad jie patys nežino, jog yra kamuojami gausybės kompleksų.
Anot specialistų, savimi pasitikintis, užsibrėžtų tikslų siekiantis, žinantis savo vertę žmogus yra gerokai atsparesnis išoriniam poveikiui, ar tai būtų kliūtis kelyje, ar nuosavo automobilio kaprizai. Tokiems vairuotojams nėra jokios būtinybės demonstruoti agresyvų vairavimo būdą – nepagrįsta rizika ir vaikiškas kvailiojimas jiems beprasmiai dalykai.
Principingi agresoriai
Dar viena agresyvių vairuotojų rūšis – ir gal net labiau erzinanti, nes niekada negali būti tikras, kad koks nors jos atstovas neišdygs šalia.
Įprastomis aplinkybėmis „principingieji“ nelaksto gatvėmis 180 kilometrų per valandą greičiu, nešokinėja it zuikučiai iš vienos eismo juostos į kitą, nesistengia praskrieti sankryžos degant geltonam šviesoforo signalui. Bet užtenka pabandyti apvažiuoti juos eismo kamštyje, sustoti prieš jų automobilį prie šviesoforo ir užtrukti akimirką ilgiau, nei reikėtų, ar kartais tiesiog aplenkti, ir galite nė nesitikėti atleidimo – juk pamynėte jo teises! Po šitokio įžeidimo jie padarys viską, kad neleistų jums persirikiuoti į kitą eismo juostą, ims it pašėlę spausti signalą, aplenks ir tyčia vilksis jums prieš nosį taip lėtai, kaip tik bus įmanoma.
Labai tikėtina, kad gyvenime tokie žmonės viską vertina pagal armijos seržanto mastelį: teisinga yra tai, kas jiems atrodo teisinga, o jeigu kas nors pažeidžia „taisykles“, turi būti griežtai baudžiamas – geriausia tuo pačiu būdu, kokiu ir prasižengė.
Principingiems agresoriams keliuose priskiriami žmonės niekada nenusileidžia ginčuose, nemėgsta palaidų galų bet kokiuose reikaluose, jų sunkus būdas ir padidintas savos vertės jausmas.
„Stabdžiai“, arba melancholiški atsipūtėliai
Veikiausiai esate bent kartą gyvenime atsidūrę kairiojoje juostoje su priekyje 40 km per valandą greičiu „slenkančiu“ automobiliu? Arba nesėkmingai bandėte aplenkti mašiną, atkakliai važiuojančią tarp eismo juostų per kelio vidurį? Tokie vairuotojai šventai tiki, kad kelias skirtas tik jiems, o jei šalia ar iš pasakos važiuojantys automobiliai turi kokių problemų, tai tik jų reikalas.
Deja, savo nepagarba kitiems eismo dalyviams jie ne tik erzina, bet ir dažnai sukelia avarines situacijas – taigi yra ne ką mažiau pavojingi nei „agresoriai“.
Anot specialistų, šie žmonės dažniausia būna savotiškos praeities atgyvenos – neturintys šiuolaikiškai visuomenei būtinų socialinių įgūdžių ir išvis atsilikę nuo laiko. Neretai jie vairuoja dar „iš anų laikų“ išsaugotą ir puikiai prižiūrėtą, tačiau jau seniai nebegaminamo modelio ar net markės automobilį, su panieka žvelgia į kiekvieną važinėjantįjį blizgančia naujutėle mašina.
„Stabdžiai“ kiekvienu savo poelgiu rodo, kad tik jie vieninteliai teisūs. Nepriklausomai nuo amžiaus ar vairuojamo automobilio markės, beveik visus juos giliai viduje graužia pavydžios mintys ir kompleksai. Jie tylomis nekenčia visų ir kiekvieno – pėsčiųjų perėjoje, bendradarbių, kitų vairuotojų, tačiau niekada to nepripažintų net sau patiems. Jie viską veržiasi daryti savaip, nes žino tik tokį būdą pasirodyti esą labai reikšmingi.
Įžūli mergiotė
Įsivaizduokite tokią situaciją: tvarkingai pasistatėte automobilį aikštelėje, išėjote, o grįžę radote jį užstatytą, nes kažkas sugalvojo skersai aikštelės palikti savo mašiną. Pažįstamas atvejis? Dar ir kaip. Pikčiausia, jog būna matyti, kad mašinos savininkas nė nesistengė jos normaliai pastatyti – tiesiog sustojo, kur jam pasirodė patogiausia, išlipo ir nuėjo.
Labai gaila, tačiau dažniau nei bet kas kitas taip elgiasi jaunos merginos ir tuo tik suteikia daugiau peno mitams apie vairuojančias moteris. O juk šiuo atveju moteriška prigimtis niekuo dėta – esmė žmogiškumas.
Tokios damos niekada negalvoja apie savo artimą ir gyvenime dažniausiai vaikosi asmeninės naudos. Anot psichologų, tai moterys, apie kurias sakoma, kad ji be sąžinės graužaties ir svetimą vyrą nuvilios, ir geriausią draugę išduos, ir viršininkui bendradarbį skųs.
Tačiau, vyrai, nerieskite nosies – šį tipažą atitinka ir nemažai stipriosios lyties atstovų. Nuo tokių žmonių geriau laikytis atokiai ir gyvenimiškuose, ir profesiniuose reikaluose.
Mandagumo įsikūnijimai
Kad ir kaip būtų liūdna, nepriekaištingos manieros mūsų gatvėse toks retas reiškinys, jog jomis pasižymintys vairuotojai įsimena kone visam likusiam gyvenimui. Ir po kelių mėnesių ar net metų prisiminę susitikimą su tokiu automobilininku atsidūstame: kas galėjo pamanyti, kad mūsų laikais dar yra kelių džentelmenų…
Taip, tai tiesa, – šios kategorijos vairuotojai beveik išskirtinai yra vyrai. Paprastai brandesnio amžiaus, ir nesvarbu, kokiu automobiliu važinėjantys: tai gali būti ir trečią dešimtį skaičiuojantis vos gyvas sedanas, ir naujutėlis visureigis.
Tačiau pasitaiko mandagių vairuotojų ir tarp merginų bei moterų – dažniausiai santūraus ramaus būdo asmenybių, visiškai patenkintų savo pasiekimais gyvenime.
Tokį vairavimo stilių įprasta vadinti europietišku. Kai vairuotojas nesistengia ko nors įrodyti kitiems eismo dalyviams, o bendradarbiauja su jais suvokdamas, kad nuo mūsų visų – ir ratuotųjų, ir pėsčiųjų – priklauso saugumas keliuose. Be to, šie žmonės tiki, kad vairavimas turi teikti malonumą, o ne kelti stresą tau ir aplinkiniams. Net ir trenkę automobilio durelėmis jie būna ramūs, adekvatūs, geranoriški piliečiai, šalia tokių malonu gyventi ir dirbti.
