„Aišku būna, kad nesutinka su matininkų sąlygom ir panašiai, bet žmogui labai sunku tą visą aparatą apeit, nes tai yra viena sistema ir visi yra sutarę, - ir Vilniaus miesto žemėtvarka, ir rajono, ir apskritis, ir pati korporacija matininkai. Vienas voratinklis ir visi dirba vieningai, visi dalinasi ir dirba vieningai,“ - taip apie daugelio matininkų darbo metodus pasakojimą pradėjo beveik dešimtį metų Lietuvoje dirbantis matininkas.
Jis sako kol kas vienintelis tarp savo kolegų išdrįsęs žurnalistams atskleisti matininkų darbo metodus, kurie esą – vieša paslaptis. Anot jo, gyventojai vengia kalbėti, bijodami visai neatgauti žemės, o matininkai – netekti darbo.
„Kadangi bus informuotos visos tarnybos - miesto žemėtvarka, apskritys - kad su šituo žmogum neverta dirbti ir neverta prasidėti. buvo ir ne vienas atvejis, kai pats matininkas bandė eiti prieš tą sistemą, pradėti dirbti legaliai, o kainas labai stipriai muša korporacija „Matininkai“ ir mažai įmonei labai sunku išsilaikyt. Bandė kažką vienas kovot, bet baigėsi tuo, kad jis bankrutavo, užsidarė įmonė ir nieko jis nepešė“, - teigia matininkas.
Žmogui, atgavusiam nuosavybės teises į žemę ir norinčiam ja laisvai disponuoti: keisti paskirtį, parduoti, dalyti ar sklype statyti namą, būtini papildomi kadastriniai matavimai. Daugiausiai tokių darbų visoje šalies teritorijoje tenka - "Korporacijai matininkai", vadovaujamai buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Kristinaičio.
Matininkų paslaugų įkainiai nėra reglamentuoti. Tačiau, anot savo tapatybės nenorėjusio atskleisti matininko, matininkai siekia uždirbti maksimaliai, todėl didesnės dalies iš gyventojų gaunamų pinigų neapskaito, o į juodąją įmonės buhalteriją patenkantys pinigai skirstomi griežtai.
„Pačioj korporacijoje pinigus dažniausiai gauna grupės vadovas ar skyriaus viršininkas, o vėliau jis duoda dalį pinigų vykdytojui ar inžinieriui, kuris atliko tuos darbus. Kvitukus žmogus gali gaut, bet dažniausia jų negauna. Apie 85 proc. tikrai juodi pinigai. Per mėnesį vien Vilniaus mieste yra apie 150 tūkst. litų juodų pinigų įmonėje. O Korporacija dirba ir Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje“, - teigė matininkas.
Anot jo, neoficialusis "reikalų pagreitinimo" mokestis svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, jis priklauso nuo sklypo vertės: „Yra atidirbta sistema: jei žmogus atsisako mokėti ar iškyla kažkokių keblumų iš jo pusės, jam praktiškai nėra šansų įforminti tą sklypą ar padaryti kokią kitą operaciją, nes yra informuojama miesto žemėtvarka, kad nedarytų tam žmogui ir paprasčiausiai nedaroma, vilkinama, kol žmogui baigiasi kantrybė ir jis priverstas prisitaikyti prie tų sąlygų, kurios yra diktuojamos“.
Matininko teigimu, veikia ir vadinamasis padėkos mechanizmas, kada žmogus už laiku sutvarkytus dokumentus matininkui atsidėkoja sklypo dalimi: „Žmogus norėdamas atgauti nuosavybę, yra statomas į eilę, kuo jis toliau bus, yra tikimybę, kad jis visai negaus, nes tos žemės mažėja. Jisai automatiškai imasi tam tikrų priemonių: ar žeme atsidėkoja tiems projekto autoriams ar jų skyrių viršininkams, ar pinigais... Yra tokia sistema: dažniausiai arba apie 30 proc. vertės žemės, arba pačiu sklypu žemės atsidėkoja.. Perrašo ir t.t.“
Pasak matininko, įprasta, kad tokius sklypus gauna ne pats matininkas, o jo giminaičiai, kurie dažniausia nedelsdami keletą kartų perparduoda žemę, todėl atsekti sklypo savininko ryšius su jį matavusiu matininku beveik neįmanoma.
Korporacijos "Matininkai" vadovas Kęstutis Kristinaitis iš pradžių kategoriškai neigęs bet kokią neteisėtos veiklos galimybę, vėliau pripažino žinąs tokių atvejų. Tačiau tvirtino, kad tai- žemiausio rango matininkų savivalė.
„Tokių atvejų nėra žinoma, sunkiai įsivaizduoju, kad taip gali būt, nors aišku, patys irgi esam išaiškinę ne vienas darbuotojas yra atleistas už įvairius dalykus, bet tai yra tikrai vienetiniai atvejai. Kiekvienoje stambioje įmonėje veikia vidaus vindikacijos sistemos pagal savo tvarkas ir šiuo atveju įmonės vadovai suinteresuoti, kad išvengti kokio nors užmokesčio rinkimo, kurį nuslepia nuo administracijos ir savininkų, yra reikalavimai, įvairūs patikrinimai, taip ir buvo išsiaiškinta ir tie žmonės nebedirba,“ - sako korporacijos „Matininkai“ prezidentas.
K.Kristinaitis, pripažinęs, kad visi atleisti bendrovės darbuotojai buvo žemiausio rango matininkai, kartu pabrėžė, jog bendrovės apskaita reguliariai tikrinama mokesčių inspekcijos. Esą paskutinį kartą tai buvo daryta – 1998 m. ir jokių priekaištų korporacijai inspektoriai neturėję.