Gudrios moterys dar ir religiją išnaudojo savo tikslams – sugalvojo, kad „apsiženijus“ vyras tampa jų nuosavybe ir, šiukštu, apie kitas net minčių neturėk, nes jei ne, tai žaibas nutrenks, Dievas nubaus ar degsi pragare.
Bet užtat medžioklę ir žvejybą tai jau tikrai sugalvojo vyrai. Sakote, tam, kad išgyventų? Būtent. Tam, kad išgyventų... Vedybinį gyvenimą. Moterys niekaip negali suprast tų kvailų užsiėmimų. Pabandytumėt su savimi pagyventi – dar ne tokių nesąmonių prisigalvotumėt, kad tik ištrūktumėt iš namų.
„Tai ar gali būti kažkas baisesnio už vestuves?“, – paklausite jūs. Pasirodo, gali. Beriedant tuo traukiniu, kuris greitai nuriedės nuo bėgių į bedugnę, yra paskutinė stotelė, kuri vadinasi „bernvakaris“. Taip, tai tas cirkas, kuriame vyrai persirengia jūreiviais (moterys mergvakaryje - kekšėmis) ir eina į gatves žmonių juokinti. Kitaip sakant, daryti tai, ko visada troško, bet drąsos pritrūkdavo – priekabiauti prie žmonių gatvėje, prašinėti jų telefono numerių, vėliau pagrabinėti striptizo šokėją ir prisigerti iki komos. Stebint tą pasiutpolkę atrodo, kad pasaulio pabaiga čia pat ir jau nėra ką prarasti. Iš tikrųjų tai taip ir yra ir tu tai puikai supranti.
Artėja tavo vestuvės. Tavo gyvenimo laikrodis kaip tiksinti bomba jau skaičiuoja paskutines laimingo gyvenimo minutes. Ir su ilgu „pyyyyyp…“ jis baigiasi. Prasideda kitas – vedybinis gyvenimas. Bet nepamirškime ir tos lemtingos dienos, kai tu lyg ir nieko neverčiamas (neskaitant to isteriško „arba vestuvės, arba…“) drebančiu balsu ištari „taip“ ir paskelbi sau nuosprendį.
Ar atkreipėt dėmesį, kaip per vestuves jaunajai metant puokštę visos senmergės ir kitos, kurių nieks nepaėmė, dėl jos kovoja aršiau nei gladiatoriai dėl savo gyvybės? O kas būna metant keliaraištį? Gudresni ir labiau patyrę jau prieš tą idiotišką tradiciją spėja pasišalinti, pasislėpti, nubėgti „trumpam“ į tualetą ar dar kaip išsisukti (protingesnės moterys, beje, elgiasi taip pat). O tie, kurie nespėja, turi keliauti į tą „durnių eilę“ su tokiais veidais, kad net svečiai, kuriems šeimininkės katinas prišlapino į batus, atrodo laimingesni.
Keliaraištis skrenda ir, aišku, niekas jo net nesiruošia gaudyt. Nepasiseka tam, prie kurio kojų jis nukrenta. „Aukos“, nors ir supranta to kvailo žaidimo beprasmybę, nors ir bando šypsotis pro ūsą, bet nuotaika visam vakarui vis vien būna sugadinta.
Labiausiai tą vakarą (be jaunosios ir jos motinos) džiaugiasi puokštės gaudytoja ir „keliaraiščio aukos“ antroji pusė. Labiausiai liūdi (be jaunojo) pakėlęs keliaraištį nuo žemės ir puokštės gaudytojos vaikinas. Jie tą vakarą tampa geriausiais draugais ir nusigeria pirmieji.
Šeimyninis gyvenimas įsibėgėja. Gatvėje tu jau nedrįsti pažiūrėti merginoms (ypač gražesnėms) į akis, krūtis, šlaunis. Jau nekalbu apie tai, kad tu joms praėjus atsisuktum. Jai nepatinka kažkas iš tavo draugų ir tu supranti, kad bus paprasčiau, jei tu tiesiog nustosi su jais bendrauti. Tau nepatinka kažkas iš jos draugių – verčiau pasilaikyk savo nuomonę sau, jei nenori problemų.
Visos tau likusios pramogos – susitikimai su jos draugėm ir jų vyrais – tokiais pat gyvais lavonais ir nevykėliais kaip ir tu. Jūsų „Skype“ ir „Facebook“ profiliai tampa bendri. Tavo draugai vis rečiau tau siūlo alaus, nes atiliepia dažniausiai ji. Tu su pavydu ir pykčiu žiūri „Facebook“, kaip tavo nevedę draugai (na, „po teisybei“, buvę draugai) gerai leidžia laiką.
Tu jau pradedi svajoti apie atostogas be jos, bet žinai, kad neišdrįsi jai apie tai pasakyt. O ar žinote, kas gali būti blogiau už „Facebook“ ar „Skype“ profilį „Arūnė ir Gintaras“? Profilis „Arūnė, Gintaras ir mažasis Lukutis“. Vaikas atsiranda dažniausiai tada, kai tu pastebi, kad draugai nustojo su tavimi bendrauti (o apie ką su tavim bendrauti?), kad su žmona tu jau seniai neturi apie ką kalbėti, o Nepriklausomybės dienų per metus Lietuva turi daugiau nei tu sekso. Ir kai tik į tavo smegeninę pradeda belstis mintys apie laisvę, tuos laisvės vėjus greit išblaško isteriškas balsas „Mums reikia vaikų!”.
O vaikai – tai juk gyvenimo džiaugsmas. Tavo MX-5 pakeičia „šaranas“, porno filmus – „Mašenka ir lokys“, viengungišką palėpę centre – namas kažkur sodų gilumoje už miesto, o motociklą – vaikiškas vežimėlis. This is it (liet. tai viskas). Kaip kažkas kažkada pasakė. Ir numirė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui, pasidalinti savo mintimis? Papasakokite, koks tas santuokinis gyvenimas! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santuoka“ arba žemiau: