Kartais kaip visai ne supermama nepastebiu savo mažosios ir ji parpuola ir verkia, ir tikriausiai skundžiasi... Bet aš jos dar nesuprantu, jai vos metukai. Ir visiškai dėl to neišgyvenu. Ir taip 24/7.
Man keisčiausia, kad kažkam tai yra nesuprantama, gal net nepakeliama. Vaikas bėgioja, kur nori ir daro ką nori, ir taip – visą dieną, o naktį dar ir verkia nežinia dėl ko, ir dar dantys dygsta, o paskui dar ir į mokyklą reikia visko pripirkti, o paskui užsimano telefonų ir kompiuterių!
Kur tai matyta?! Tokioms mamoms ar tiesiog savo gyvenimų neturinčioms etatinėms burbėtojoms galiu pasakyti tik tiek, kad jos yra iš medžio iškritusios, jei tai jas stebina. Nei viena dar nuo tokių dalykų nemirė, o jei ir numirė, tai jos pačios kaltė, kad tikėjosi, kad vaikas pats užaugs, kiaurą parą ramiai pasodintas prie lango.
Norit ramiai gyventi ir nieko neveikti? Auginkite alijošius, o ne vaikus. Vaikams reikia šokinėti nuo palangių ir kartais užsigauti į aštrų kampą, jiems reikia susipešti tarpusavyje ir eiti lenktynių.
Aš pavargusi, kartais nenusipraususi, bet laiminga 24 val. per parą būdama mama.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Dirbu. 24 valandas per parą. Esu mama ir pasiūlyčiau visiems šyptelėjusiems ar pasišaipiusiems pažiūrėti, kiek ištvertumėte Jūs.“ – būtent taip tikrai galvoja ne viena atžalas namie prižiūrinti moteris, karjerą iškeitusi į šeimą.
Manote, lengva? Straipsnį „Ką nutyli supermamos?“ DELFI portale anksčiau rašiusi Giedrė buvo atvira – nelabai. „Pabandyk išgyventi, kai nuo šeštos valandos ryto iki dešimtos vakaro - lakstymai, šokinėjimai nuo palangių, rietynės, muštynės, ožiai. Be savaitgalių. Be išeiginių. Be švenčių.“, – motinos kasdienybe dalijosi ji.
Mamos, prašome Jūsų – pasidalinkite: ar lengviau atžalas palikti auklei ir lėkti į darbą, ar visą dieną būti namuose? Ar iš tiesų net ir tuomet sunku viską spėti? Papasakokite, kaip nusprendėte, kokia mama – dirbančia ar ne – būsite? O kaip į tai reaguoja tėtis? O gal norite sugriauti mitą, kad vienas kūdikis sugeba dviejų žmonių gyvenimuose sukelti chaosą?
Vieno rašinio autoriui įteiksime tris knygas – Č. Milošo „Abėcėlė“, M. Gessen „Putinas. Žmogus be veido“, „Piešimas buvo tarsi durys“.
Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mama“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi ir žemiau esančia nuoroda arba čia: