Šiame straipsnyje pažvelgsime į Jūsų vidų, motyvaciją ir potencialą, kuris slypi kiekviename iš mūsų ir tai, kodėl kartais reikia išvykti iš Lietuvos (bent trumpam).
Viskas priklauso nuo tavęs
Visi mes gimstame panašūs. Dauguma iš mūsų, augome ir mokėmės panašioje aplinkoje. Sovietiniais laikais statyti darželiai, mokyklos, Fabijoniškių, Šeškinės ar Pilaitės kiemai buvo panašūs. Mūsų tėvai yra panašūs. Kažką dirba, džiaugiasi ir ant ko nors pyksta, kažką mums leisdavo ir drausdavo. Nepaisant tokio vienodo gyvenimo pradžios, tarp mūsų atsiranda ekstremalios išimtys.
Vieniems „labai pasiseka“ ir jie tampa sėkmingais verslininkais, kitiems „likimas nedavė nieko gero“. Kodėl? Kad būtų įdomiau, įvelsime emigracijos prieskonį, jis suteiks šiam trumpam rašinėliui emocinį smūgį, kuris turėtų kai kuriuos pakirsti ir jie voliosis be sąmonės, tačiau kiti mėgausis ir norės dar.
Žmogus, kuriam pasisekė
Žmogus, kuriam pasisekė, gali būti tik tas, kuris laimėjo aukso puodą. Žinoma, loterijos skirtos tiems, kurie mažiausiai supranta, kaip su laimėtais pinigais reikėtų elgtis, dėl to, visų pirma, jų paprastai ir neturi. Bet čia ne apie tai.
Sėkmingi žmonės savo gyvenime daro kažką kitaip, nei, greičiausiai, darote Jūs (sėkmingų žmonių koeficientas yra gerokai mažesnis, todėl kreipdamasis į Jus, 80 proc. kartų pataikysiu į savo tikslinę auditoriją – „paprastus žmones“). Daryti kažką kitaip nebūtinai reiškia sugalvoti kažką kardinaliai naujo, unikalaus ir prieš tai nematyto. 90 iš 100 atvejų tai reikštų tiesiog galvoti savo galva ir nebūti avimi, bandos dalimi. Tai – vienas iš esminių „paprasto žmogaus“ trūkumų: jis nemoka atsiriboti nuo bendruomeninio mąstymo. Tai savaime nėra blogai, bet prisimenant visokias „violetines revoliucijas“, „Chevron von“ ir kitas panašios kilmės psichozes galima nesunkiai pastebėti, kaip tai yra žalinga individualiam pasaulio ir įvykių suvokimui.
Labai paprasta valdyti minią žmonių, tai žymiai paprasčiau nei paveikti kiekvieną iš jų atskirai. Taip yra dėl to, kad minia kaip visuma negali atpažinti įtartinų ženklų – propagandos, melo formų. Minia nėra adekvati. Dabar pagalvosite – „ei, o tai ką čia bendro turi su tuo, jog aš uždirbu minimumą?“. Būsite labai teisingoje vietoje pagalvoję. Sėkmingas žmogus paprastai yra tas, kuriam iš tikrųjų nusispjauti į tai, ką mano kiti. Čia būtų pats trumpiausias paaiškinimas.
Bet nesuklyskite, yra pilnos gatvės trumpai kirptų vaikinų, kuriems irgi nelabai rūpi ta kitų nuomonė įvairiais klausimais. Čia aš kalbu ne apie juos. Šiuo atveju tai žmonės, kurie turi daugiau ar mažiau išryškėjusį pirmavimo instinktą, jis juos ir veda į priekį. Ir tai nieko bendro neturi nei su tuo, kaip jis mokėsi mokykloje ar universitete, ar apskritai jame studijavo, netgi, ar baigė jis mokyklą ar ne.
Tai – noras būti kitokiu, galbūt net ne visada sąmoningas, bet akivaizdus. Šis noras, arba poreikis, gali buti natūraliai įgimtas, išsivystęs ankstyvoje asmenybės raidos stadijoje arba suvoktas sąmoningai jau subrendus. Štai čia gimsta magija. Beveik be išimčių visiems kažko siekiantiems (ir pasiekiantiems) galioja ta pati, jų pačių sau sugalvota taisyklė – „aš privalau pats pasirūpinti savo gyvenimu“. Vadovaujantis tokiu mąstymu, pavyksta pasiekti kur kas daugiau nei vidutiniškam, daug savęs mintimis neapkraunančiam, piliečiui.
Būna ir taip, jog nepasiseka pasiekti didelių tikslų, nes jiems mūsų šalyje tiesiog per mažai erdvės ir didžioji dalis jų potencialo lieka neišnaudota. Ką jie tada daro? Jie rizikuoja. Jie pakelia savo sparnus ir lekia į Vakarus, ten, kur erdvės niekas neriboja, kur jos netgi per daug. Tokiu būdu susiduriama su daug naujų ir netikėtų iššūkių, pradedant nuo kalbos, finansų ir visokių buitinių smulkmenų, kurie svetimame krašte sukelia daugiau streso, nei to nepatyrę galėtų kada įsivaizduoti.
„Sėkmingam žmogui“ kiekvienas žingsnis jo kelyje yra iššūkis. Būtent dėl to aš ir rašau šią sąvoką kabutėse. „Sėkmingo žmogaus“ gyvenime sėkmės yra lygiai tiek pat, kiek ir bet kurio iš mūsų, skiriasi tik požiūris į tuos pačius dalykus. Viskas, ką jis pasiekia, yra didelio, daug pastangų reikalaujančio nuoseklaus darbo, nesėkmių, kritimo ir vėl stojimosi rezultatas. Nei vienas daug pasiekęs neatsirado ten, kur yra, netyčia. Čia negalioja tokios sąvokos kaip „turtingi teveliai“, naudingos pažintys ar kitos panašios klišės. Turtingų tėvelių vaikas atrodys sėkmingas dėl susikurto įvaizdžio, tačiau ateis momentas, kai jis arba tokiu taps iš tikrųjų, arba tiesiog ramiai gyvens savo paprastą gyvenimą su šiek tiek daugiau pinigų, nei jūs.
Naudingos pažintys atsiranda bendraujant. Niekas negimsta apsirūpinęs pilna naudingų kontaktų knyga. Tai yra paprasčiausias būdas pradėti kažkur judėti. Naudingos pažintys atsiranda tik kažką darant teisingai, rezultatyviai įgyvendinant savo tikslus. Tuomet jūs susipažįstate su tokiais pačiais žmonėmis kaip ir jūs pats. Paprasta ir logiška, tiesa? Na, bent taip turėtų būti.
Sėkmės paieškos emigracijoje sukuria dar įdomesnį fenomeną, kadangi ten kartais atsiskleidžia iki šiol kartais buvę neryškūs talentai bei asmeninės savybės, kurias gyvenimas Lietuvoje dėl kokių nors priežasčių užgoždavo. Kažką pasiekti svečioje šalyje yra be galo sunku. Tai nėra tas pats, kas iš rajono atvažiuoti į Vilnių ir, gavus vadybininko darbą, jaustis daug nuveikusiu, lyginant save su kraštiečiais. Sėkmei patinka pastangos, gebėjimas greitai prisitaikyti, mokytis ir tobulėti, įsiliejant ir sėkmingai panaudojant esamus resursus ir mažiausiais kaštais pritraukiant naujus.
Dažnas potencialus sėkmingas žmogus emigruoja vedinas tikslo tapti savo srities superžvaigžde. Negalima jų kaltinti, reikia džiaugtis. Vieną dieną emigrantas-superžvaigždė chirurgas naujausiu, Vakaruose išmoktu, metodu išoperuos Jūsų artimąjį, ko anksčiau nebūtų įmanoma buvę padaryti.
Galbūt naujoji emigrantė-superžvaigždutė ekonomistė atves į Lietuvą didelę tarptautinę kompaniją, kurios paprastai moka puikius atlyginimus, užtikrina geras darbo sąlygas ir visa jūsų šeima galės tuo mėgautis savo šalyje. Jūs pagalvokite. Tai neįvyks per dieną, naktį ar metus, bet gali įvykti per keletą. Šiems žmonėms reikia Jūsų palaikymo, mūsų vienybės.
Nors dažnai sunku pripažinti, kartais pavydime. Nesmagu, kai kitiems sekasi geriau už mus, bet tokia ta realybė. Visada bus kažkas, kam seksis geriau, kas pasieks daugiau už Jus ar mane. Mes taip pat esame svarbūs jų kelyje. Visi turi būti lygūs? Pamirškite. Tai utopija – nesveika, iškreipta bei pasenusi mąstysenos klaida.
Turime išmokti mąstyti pozityviai tiek savo, tiek kitų atžvilgiu, nes pozityvumas kuria, o negatyvumas griauna. Turbūt puikiai prisiminsite, kai būdami vaikai statydavome smėlio pilis, aukštas, dailias, pagal svajonėse išpuoselėtus brėžinius. Prisiminkite ir tą akimirką, kai kažkas ateidavo ir visa tai sugriaudavo, išspardydavo net neatsikvėpęs. Jūs tikrai nenorite būti tuo, kuris griauna, norite būti tuo, kuris sugeba pastatyti, tiesa? Jums geriau žinoti, bet atsakymas turėtų būti aiškus.
Jeigu pastatyti savo „pilies“ vis nepavyksta, stenkitės toliau. Niekada nepasiduokite, niekada nieko nekaltinkite ir nieko iš kitų nesitikėkite. Būtina tiesiog išmokti nepaleisti savo tikslo iš rankų ir vieną dieną jūs turėsite fortą, kurio sugriauti taip lengvai jau niekam nepavyks. Lietuvoje ar svetur, koks skirtumas…
Jūs renkatės aplinką, kurioje lengviau atsiskleisti ir tobulėti. Niekada neleiskite sau savęs riboti, neatkalbinėkite ir kitų nuo jų tikslų. Sutiksite ar ne, tačiau geriau yra kažką išbandyti ir nusivilti, nei niekada neišbandyti ir nuolat dėl to apgailestauti. Jau kurį laiką esame Europos, pasaulio piliečiai, tačiau savo širdyje visada buvome ir būsime Lietuvos vaikai. Būkime vieningi, padėkime vieni kitiems siekti savo tikslų, nes dabar tai – svarbu, kaip niekad anksčiau!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!