Specialioje DELFI euro įvedimui skirtoje rubrikoje skaitytojas uždavė klausimą, kaip po euro įvedimo kis kainos butų nuomos srityje. Jis taip pat domėjosi, kada geriau ieškoti būsto nuomai – prieš ar po euro įvedimo.
Savo pastebėjimus šia tema išsakė ir DELFI komentatoriai. Anot vieno iš jų, valdžios pažadai, kad euro įvedimas nebus priežastis padidinti kainas – melagingi.
„Nuomojuosi 1 kambario butą Vilniuje senos statybos name name už 600 Lt. Savininkas pasakė, kad jis ne elgeta ir centų neskaičiuos, todėl nuomos kainą nuo nauju metų darome lygią. Tai yra 200 eurų. Štai jums ir valdžios pažadai, kad euro įvedimas nebus priežastis padidinti kainas“, – piktinosi skaitytojas.
Specialistai pastebi, kad NT rinka šiuo metu yra suaktyvėjusi ne tik dėl augančio lietuvių pragyvenimo lygio, bet ir dėl psichologinio žmonių nusiteikimo, kad po euro įvedimo viskas brangs. Tačiau jie patikina, kad būstų nuomos kainų augimas nebus toks didelis, kaip kad tikimasi. Kasmet būstų nuoma brangsta po 5-15 proc. dėl augančios ekonomikos ir mažėjančios pasiūlos. Tad ir po euro įvedimo galima būtų tikėtis keliais procentais didesnių kainų, kurių augimui įtaką galimai padarys ne tik minėti veiksniai, bet ir kainų apvalinimas į didesnę pusę.
Daugėja skelbimų
Kaip DELFI teigė skelbimų portalo Alio.lt projekto vadovas Nerijus Paketūras, šiuo metu pastebimas tam tikras NT rinkos suaktyvėjimas – daugėja skelbimų, kuriuose skelbiama informacija apie nuomojamus būstus.
Alio.lt duomenimis, vieno kambario butų rinkoje Vilniuje dominuoja butai, už kuriuos nuomotojai prašo nuo 500 iki 1000 litų mėnesinio užmokesčio. Iki tūkstančio litų sumą nuomininkai nori mokėti ir už dviejų kambarių butus. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje kainos yra mažesnės – šiuose miestuose vieno ar dviejų kambarių butą pavyks išsinuomoti ir už mažiau nei 500 litų. Tiesa, už komunalinius patarnavimus dažniausiai prašoma susimokėti papildomai.
Kainas dažniausiai lemia tai, ar būstas yra naujos, ar senos statybos name, atstumas nuo centro ir paties būsto plotas.
Didmiesčiuose trūksta nuomai skirtų būstų
Tai, kad nuomos kainos jau keletą metų didėja, pastebi ir nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Pasak jo, būsto nuomos rinkai daugiausiai įtakos daro pasiūlos ir paklausos balansas.
„Jis pastaruosius keletą metų Vilniuje išlieka neigiamas nuomininkams. Nuomos kainos augimas pastebimas ir kituose didmiesčiuose, tai galima sieti su per maža pasiūla. Vis dėlto jau kurį laiką didmiesčiuose nuperkama nemažai būsto nuomai, tad pasiūla turėtų didėti, bet kol kas sunku prognozuoti, ar to pakaks siekiant patenkinti esamą paklausą bei sustabdyti besitęsiantį nuomos kainų augimą“, – dvejojo specialistas.
Pasak jo, jei butus parduodančių ar nuomojančių žmonių elgesys keisis, tai greičiausiai tai bus dėl tuo metu esamos ar prognozuojamos situacijos NT rinkoje, bet ne dėl pasikeitusios valiutos.
„Jokių esminių korekcijų vien dėl euro įvedimo fakto neprognozuojame. Šiandien sąlygos investuoti į NT yra palankios, nes išlieka aukštas nuomos pajamų ir įsigijimo kainos santykis, kas reiškia, kad NT nėra pervertintas kaip buvo praėjusio pakilimo metu, todėl investuoti į NT esant tokioms aplinkybėms yra palanku“, – patikino specialistas.
Kainos išaugs dėl apvalinimo
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pastebi, kad pirmieji žiemos mėnesiai NT rinkoje niekuomet nebuvo labai aktyvūs, tad ir šiemet stebuklų nesitiki.
„Nemanau, kad pačiu neaktyviausiu sezonu žmonės ims ir pakels būstų nuomos kainas, tai mažai tikėtina. Galbūt galėtume tikėtis, kad kainos kiek kis nuomotojams rašant nuomos kainą – jei skaičius buvo apvalus litais, jis bus didinamas, kad būtų apvalus ir eurais. Tačiau daugiau priežasčių, kodėl kainos turėtų augti, nematau“, – patikino specialistas.
Anot jo, keisti savo elgsenos neturėtų ir šiuo metu nuomininkų ieškantys žmonės. Jis įsitkinęs, kad klaidinga galvoti, kad rinka staiga pasikeis ir žmonės sutiks už būstą mokėti kur kas daugiau.
„Pats valiutos pakitimas negali nieko pakeisti. Kaip mažai tikėtina, kad pabrangs laikraščiai ar komunalinės paslaugos, tai mažai tikėtina, kad euras iš karto paveiks ir NT rinką, todėl verta didinti kainas. Pokyčiai bus susiję ne su valiutos pasikeitimu, bet su tolesne ekonomine situacija. Euras įtaką rinkai padarys tuomet, kai pasijus realūs jo įvedimo padariniai. Tai tikrai bus ne 2015 metų pradžioje, o galbūt jų pabaigoje ar 2016-2017 metais. Kažkokio staigaus esminio lūžio sausio mėnesį neverta tikėtis. Lygiai taip pat kaip jokio lūžio nebuvo ir Latvijoje ar Estijoje. Visa tai pasijautė gerokai vėliau, kai šalis pajautė euro naudą“, – pastebėjo S. Vagonis.
Tuo tarpu „DNB būstas“ direktorius Audrius Gudanavičius pastebi, kad būstų nuomos rinkoje pastaruoju metu padaugėjo spekuliacijų kainų kilimo ir euro tema. Iš tiesų valiutos pasikeitimas rinkai įtakos neturėtų daryti.
„Reikėtų atsieti du dalykus – pati NT rinka gyvuoja ir be euro, todėl jokia valiuta įtakos jai daryti negali. NT rinkos aktyvumas smarkiai išaugo jau nuo 2013 metų, tačiau šie pokyčiai atsirado tikrai ne dėl valiutos pasikeitimo. Žinoma, būsto nuomos rinka turi tam tikrą sezoniškumą, šiuo metu nuomos kainos yra aukščiausiame lygmenyje, nes išgyvename piko metą, kai ir pasiūla, ir paklausa yra didžiausia. Tačiau negalima tikėtis, kad tokios pat kainos išsilaikys ir kito sezono metu ar augs, žmogus turi tam tikrą savo perkamą galią ir poreikius, o pinigai tėra tik to ekvivalentas“, – įsitikinęs specialistas.
Pasak jo, Estijoje po euro įvedimo būstų nuomos kainos pakilo, tačiau tai reikėtų sieti su pasiūlos mažėjimu, o štai pavyzdžiui Latvijoje įvedus eurą ryškių pokyčių NT rinkoje nepastebėta.
„Euras tiesioginės įtakos kainoms neturi, tai tėra tik piniginis ekvivalentas, tačiau įtaką kainoms gali padaryti vartotojų elgsena. Metų pradžioje daugelis skubėjo pirkti būstus, rinka buvo aktyvi, o tai sudarė prielaidas mąstymui, kad metų pabaigoje galėtume pastebėti kainų augimą. Tačiau dabar matome, kad aktyvumas sumažėjo, o tam tikra dalis žmonių netgi laukia euro – tikisi tuomet būstą įsigyti pigiau. Tad net ir vartotojų elgsena didelės įtakos kainų kilimui daryti neturėtų“, – prognozavo A. Gudanavičius.
